Tėvai: Antanas Trečiokas ir Teresė Gudaitė-Trečiokienė – žemdirbiai valstybiniai valstiečiai. Brolis ir seserys: Adomas Trečiokas (1821–?) – žemdirbys, Agota Ona Trečiokaitė (1827–?), Angelė Trečiokaitė (1829–?). Buvo jauniausias vaikas šeimoje, kur augo ir motinos vaikai iš pirmosios jos santuokos su Jokūbu Labeikiu (?–1820): Kamilė Labeikytė-Šlapelienė (apie 1820 – ?) – žemdirbė ir kt.

1834 m. spalio 20 d. Svėdasų bažnyčioje jį Dominyko Simono vardais jį pakrikštijo Svėdasų vikaras Silvestras Grubinskas, krikštatėviai buvo valstiečiai ... Jurėnas ir Pranciška Murkaitė.

1854–1858 m. studijavo Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje Varniuose (Telšių r.).

1858 m. D. Trečiokas buvo įšventintas kunigu.

Iki 1862 m. pabaigos D. Trečiokas tarnavo Alūkstos (dabar – Ilūkstė, Latvija) parapijoje vikaru.

Perkeltas 1863 m. pradžioje, jis buvo Žeimių (Jonavos r.) parapijos vikaras.

1863 m. sukilimo laikotarpiu jis buvo carinės valdžios pripažintas nepatikimu, nes Jelgavos (Latvija) vikarui Vladislovui Šatinskiui parašė laišką, įžeidžiantį Rusijos imperatorių. 1863 m. vasarį jis buvo suimtas, kalintas Daugpilio (Latvija) tvirtovėje, 1863 m. rugpjūčio pabaigoje ištremtas į Orenburgo guberniją (Rusija).

Kai kur minima, kad vėliau jis gyveno tremtyje Birske (buv. Ufos gubernija, dab. Baškirija, Rusija).

Tolesnis likimas nežinomas.