Tautodailininkas tapytojas

Tėvai: Benediktas Kuliešius ir Kazimiera Pačinskaitė-Kuliešienė. Buvo vyriausias tarp penkių šeimoje augusių vaikų.

Vaikystėje dvejus metus lankė pradinę mokyklą, toliau nebesimokė. Ugdėsi savarankiškai, domėjosi
istorija, literatūra, kelionėmis bei daile ir menu.

1963–1970 m. A. Kuliešius dirbo Rytų Sibire (Rusija) geologinėje ekspedicijoje geologų padėjėju. 

1970 m. grįžęs į Lietuvą, jis gyveno tėviškėje Pasusienyje ir 1970–1990 m. dirbo Anykščių melioracijos statybos montavimo valdyboje darbininku melioratoriumi. 

Apie 1964 m. A. Kuliešius pradėjo tapyti paveikslus, piešti tušu, drožinėti medį, kurti eilėraščius bei apsakymus. Savo sodyboje jis pasistatė drožinėtą koplytstulpį.

Jo paveikslai labai spalvingi, juose kaskart būdavo pabrėžiama dviejų pasaulių – gėrio ir blogio – priešprieša. Savo kūriniuose jis vaizdavo ne tik angelus, šventuosius, bet ir piktąsias dvasias, velnius ir laumes. Jo kūriniai niekur nebuvo eksponuojami, tautodailininkas juos tik parodydavo artimiesiams, draugams ir kaimynams. Viešumo buvo vengiama, nes kūrybos turinys atskleidė ne tik gamtos grožį, bet ir kolektyvizacijos blogybes ar partizaninį judėjimą. 

A. Kuliešiaus paveiksluose užfiksuoti jo gimtinės apylinkių pastatai, vėliau sunykę. Senatvėje jis parašė prisiminimus apie gimtąjį Pasusienio kaimą ir jo gyventojus.

Mirė 2014 m. kovo 26 d. Pasusienio k. (Anykščių r.). Palaidotas Kavarsko (Anykščių r.) kapinėse.

Eglės ir Aleksandro Djačenkų iniciatyva 2025 m. A. Kuliešiaus sodyboje atidaryta jo atminties ekspozicija.