Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 7 kilometrų į šiaurę nuo Kavarsko. Ribojasi su Dvarelių, Ramonų, Juodžių, Vaišviliškių ir Zaviesiškio kaimais. Įsikūręs į pietvakarius nuo Susienos – dešiniojo Šventosios intako.

Yra 15 sodybų – 26 gyventojai (2001 m.), 33 gyventojai (2011 m.). Priklauso Zaviesiškio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo greta tekančio upelio Susiena vardo.

1923 m. kaime buvo 3 sodybos – 15 gyventojų. 1933 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 29,68 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Pasusienio niekas nebuvo ištremtas į Sibirą. 1946 m. sausio 17 d. prie Pasusienio kaimo NKVD kariuomenė apsupo Antano Jogėlos-Ąžuolo, P. Semėno-Jaguaro ir Broniaus Sudeikio-Čigono partizanų būrius. Verždamiesi iš apsupties, kautynėse žuvo ar gyvi nepasidavė 19 partizanų: Antanas Budreika, Marijonas Čiukšys, Stasys Čiukšys, Antanas Didžpetris, Juozas Kalumba, Jonas Misiūnas, Edvardas Miškinis, Stasys Morkūnas, Antanas Navašinskas, Bronius Pivoras, Juozas Pulokas, Juozas Sapkauskas, Alfonsas Šatkauskas-Politrukas, Jonas Šileika, Edmundas Urbonas, Povilas Vanagas, Vincas Vėbra, Pranas Vilčiauskas ir Povilas Žvironas-Atėjūnas.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį, vėliau priklausė "Laisvės", "Gintaro" kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Dabar stambiausias ūkis – Žilvino Augustinavičiaus avininkystės ūkis.

Priklauso Kavarsko parapijai. Kapinių nebuvo.

Pasusienyje 1896 m. gimė kunigas Vladas Simaška, 1909 m. – kunigas Eduardas Simaška.

Bibliotekininkė ir kraštotyrininkė Eglė Djačenko parengė kraštotyros darbą "Senasis Pasusienio kaimas" (2024 m.), jis saugomas Kavarsko bibliotekoje.