Anykštėnų biografijų žinynas

Augo trijų vaikų šeimoje su dviem jaunesniais broliais dvyniais.

1970–1978 m. mokėsi Vilniaus Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje (dabar – Vilniaus Antano Vienuolio progimnazija), baigė 8 klases. Toliau mokėsi Vilniaus 21-ojoje profesinėje technikos mokykloje, įgijo frezuotojo ir metalo apdirbėjo specialybę.

1983–1985 m. V. Gaidys atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje, tarnavo ryšių dalinyje Leningrado srityje (Rusija).

Demobilizuotas ir grįžęs į Vilnių, 1985–1990 m. V. Gaidys dirbo Skaičiavimo mašinų gamykloje "Sigma" metalo apdirbimo ceche darbininku.

Nuo 1991 m. V. Gaidys gyvena, dirba ir kuria Anykščių rajone.

Nuo 1991 m. jis kiek laiko buvo bendrovės "Anykščių vynas" poilsiavietės ties Jaros ir Šventosios santaka prižiūrėtojas, vėliau gyveno Ažuožeriuose, Anykščiuose, kol įsikūrė. gyvena ir kuria Šeimyniškiuose.

V. Gaidys yra savamokslis medžio drožėjas, nuo jaunystės drožė smulkius drožinius tradicinės liaudiškos drožybos maniera. Nuo 1991 m. jis drožia šaukštus, juos parduoda tautodailės mugėse.

Nuo 2005 m. jis dalyvauja tautodailės pleneruose, sukūrė drožinių skulptorių pleneruose Troškūnėliuose (Anykščių r., 2008 m.), Inkūnuose (Anykščių r., 2011 ir 2012 m.), Santariškėse (Vilnius, 2011, 2012 ir 2013 m.), kūrybinėse dirbtuvėse – simpoziume "Anykščių krašto senosios kryždirbystės rekonstrukcija" Niūronyse (Anykščių r., 2018 m.).

Savo kūrinius jis eksponuoja grupinėse parodose, 2005 m. ir nuo 2011 m. iki šiol kasmet dalyvauja tradicinėse Anykščių rajono tautodailininkų parodose, ne kartą dalyvavo Liongino Šepkos konkursinėje tautodailės parodoje Rokiškyje. Pirmoji personalinė paroda V. Gaidžio kūrybos paroda surengta "Gatvės galerijoje" Anykščiuose (2016 m.).

Nuo 2012 m. V. Gaidys yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Dažniausiai jis kuria įvairaus žanro medinius suvenyrus, skulptūras, koplytstulpius, pats jiems pagamindamas ir metalines saulutes.

Svarbiausi V. Gaidžio monumentalieji medžio drožiniai viešosiose erdvėse:

2008 m. – dekoratyvinis suolelis "Gyvatynas" Troškūnų girininkijos arboretume Troškūnėliuose (Anykščių r.).

2010 m. – stilizuotas kryžius Legų kaimui atminti Inkūnuose (Anykščių r.).

2011 m. – skulptūrinė kompozicija "Eglė žalčių karalienė" Vilniaus unversiteto ligoninės Santariškių klinikų vaikų ligoninės parke; kryžius su Nukryžiuotojo figūra, saulute ir paukščiais Medinų kaimui bei ornamentais dekoruotas kryžius Mikierių kaimui atminti Inkūnuose.

2014 m. – kryžius prie Rubikių ežero (Anykščių r.).

2015 m. – Šv. arkangelo Mykolo stogastulpis, skirtas laisvės gynėjams atminti, Butėnuose (Anykščių r.).

2018 m. – Anykščių kapinėse 1886 m. stovėjusio XIX a. I pusėje sukurto stogastulpio rekonstrukcinė kopija Arklio muziejaus Striukų sodyboje Niūronyse (Anykščių r.).

2019 m. – stogastulpis "Dzidorius artojas" Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėje Maleišiuose (Anykščių r.), atkurtas kryžius Darželių kaime (Varėnos r.).

Lietuvos respublikinėje konkursinėje liaudies meno parodoje "Aukso vainikas" Panevėžio regiono ture jis pelnė III vietą už kryždirbystę (2020 m.).

V. Gaidžio gyvenimas ir veikla pristatoma biobibliografiniame žodyne "Anykščių tautodailininkai" (2024 m.).

Laisvalaikiu keliauja, turi kalnų turisto ir kalnų turistų vadovo kvalifikaciją.

Vedęs, žmona Rasytė Gaidienė – pedagogė biologijos mokytoja metodininkė. Dukterys: Ugnė Gaidytė (g. 1993 m.) – fotografė, rinkodaros vadybininkė, ir Urtė Gaidytė (g. 1994 m.) – baldų dizainerė.