Zigmantas KONTAUTAS
  Gimimo data: 1878-05-06
Gimimo vietovė: Vilnius

Trumpai:
Dvarininkas bajoras, švietėjas

2026-03-20   |   Spausdinti
Tėvai: Antanas Juozapas Kontautas (1843–?) – dvarininkas bajoras (herbas Denbno) iš Šaukavos dvaro (Ukmergės r.), 1863 m. sukilimo dalyvis, ir Vincenta Aleksandra Zaborskaitė-Kontautienė (1852–1931) iš Pašušvio dvaro (Kėdainių r.) – dvarininkė. Augo aštuonių vaikų šeimoje su trim seserimis ir keturiais broliais. Broliai ir seserys: Jadvyga Kontautaitė-Brazauskienė (1878–1968) – dvarininkė, Jokūbavos dvaro savininkė, Vladislovas Aleksandras Kontautas (1880–?), Marija Kontautaitė-Gedgaudienė (1881–1866) – dvarininkė, Kasmaciškių palivarko savininkė, Ona Kontautaitė-Beresnevičienė (1882–?), Mečislovas Kontautas (1885–1944) – dvarininkas, Laukagalių dvaro savininkas, politinis kalinys, žuvęs Rešotų lageryje, Kazimieras Kontautas (1886–1899) – mirė paauglystėje ir Vytautas Antanas Kontautas (1892–?).

Kilęs iš kilmingos žemaičių bajorų giminės, kuri istoriniuose šaltiniuose minima nuo XV a. Nuo XVIII a. antrosios pusės Kontautų valdoms pasiekus Rytų Aukštaitiją, jo protėviai valdė dvarus Ukmergės apskrityje. Proprosenelis Juozapas Kontautas XVIII a. 2-oje pusėje persikėlė į Gečionių dvarą, kurį 1781 m. testamentu paliko savo sūnui Mykolui Kontautui. Šis dar 1741 m. buvo įsigijęs Šaukavos dvarą (Ukmergės r.), kur kaip paveldėtojai gyveno jo seneliai Zigmantas Kontautas (1798–1869) ir Valerija Butlerytė-Kontautienė (1816–1844), valdydami 1288 dešimtines žemės.

1878 m. birželio 12 d. Krakių bažnyčioje jos klebonas Vladislovas Mikonis pakrikštijo jį Zigmanto Jono vardais, krikštatėviais buvo bajorai Mečislovas Kontautas ir našlė Aleksandra Zaborskienė, dalyvaujant bajorams Antanui Zaborskui su Jadvyga Kontautiene, Mečislovo Kontauto žmona, bei Mykolui Gurčinui su Eufemija Gurčiniene, Juozapo Gurčino žmona.

Tėvui paveldėjus Laukagalių (Anykščių r.) dvarą, nuo 1880 m. augo ir gyveno Laukagaliuose, kur tėvai valdė 228 dešimtines ariamos žemės, 229 dešimtines pievų ir 242 dešimtines miško.

Jaunystėje jis studijavo agronomiją ir veterinariją Liepojoje (Latvija) ir Vokietijoje.

1910 m. Z. Kontautas įsigijo Traupio II (Laukagalių) dvarą (Anykščių r.), išparduotą po jo savininko Vladislovo Kerbedžio, nepalikusio įpėdinių, mirties, ir persikėlė į jį gyventi bei rimtai ūkininkauti.

Šioje savo dvaro sodyboje jis įveisė parką su vandens telkiniais.

Artimųjų liudijimu, Z. Kontautas mylėjo Lietuvą, save laikė lietuviu ir rėmė lietuvybę, nors pats kalbėdavo tik lenkiškai. 1910–1912 m. jis finansavo Aukštaitijos dvarų albumo kūrimą: pasamdė fotografą, kad jis apvažiuotų apylinkių dvarus ir nufotografuotų jų pastatus ir sodybas. Šis jo sudarytas privatus albumas išliko ir liudija Aukštaitijos dvarų kultūrą iki Pirmojo pasaulinio karo.

Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje 1940 m. vasarą Kontautų šeimos dvaras buvo nacionalizuotas.

1941 m. birželio 14 d. Kontautų šeima buvo išskirta – M. Kontautienė su dukterimis buvo ištremta į Sibirą, tik Z. Kontautas tremties išvengė ir liko Lietuvoje, slapstėsi Rokiškio rajono Paupės kaime ir į Traupio dvarą nebegrįžo.

Senatvę praleido Kaune su grįžusiais ir tremties artimaisiais.

Buvo vedęs, žmona Marija Lopataitė-Kontautienė (1897–1969) – dvarininkė, 1941 m. tremtinė Altajaus krašte (Rusija). Vaikai: Zigmantas Kontautas (1921–1933) – mirė paauglystėje, Irena Kontautaitė (1923–?) – 1941 m. tremtinė Altajaus krašte ir Regina Kontautaitė-Gaučienė (1925–2022) – 1941 m. tremtinė Altajaus krašte, bajorė. 

Mirė 1965 m. Kaune. Palaidotas Kauno Eigulių kapinėse (19 kvartalas, 7 eilė, 23 kapavietė). Kapą ženklina pilko akmens  paminklinė stela su iškaltu įrašu lenkų kalba: "Zygmunt Kontowt / 1878–1965 / Maria Kontowtowa / 1897–1969 / Czešč ich pamięci".

Traupio II (Laukagalių) dvaro Kontautų sodyba sovietmečiu buvo visiškai sunaikinta – neliko nei pastatų, nei parko.