Anykštėnų biografijų žinynas

Tėvai: Juozapas Henrikas Charmanskis (1873–1941) – dvarininkas bajoras, 1941 m. politinis kalinys, miręs lageryje Krasnojarsko krašte (Rusija), ir Stefanija Jadvyga Maliauskaitė-Charmanskienė (1882–1948) – dvarininkė bajorė, nuo 1941 m. – tremtinė Altajaus krašte (Rusija), mirusi tremtyje.

1907 m. kovo 14 d. Kavarsko bažnyčioje ją pakrikštijo klebonas Petras Legeckas, krikštatėviais buvo kilmingieji Liudvikas Charmanskis ir Eleonora Charmanskienė, Alfredo Charmanskio žmona, dalyvaujant Alfredui Charmanskiui ir Kotrynai Šadzevičiūtei.

Apie 1930 m. ji studijavo Varšuvos (Lenkija) dailės institute, įgijo dailininkės tapytojos išsilavinimą.

Gyveno tėviškėje, Charmanskių giminės Veselavos dvare.

1941 m. birželio 14 d. E. N. Charmanskytė kartu su motina buvo ištremta į Sibirą, tremties sąlygomis gyveno Altajaus krašte (Rusija), iš pradžių Bolšaja Rečka kaime Troickojės rajone, vėliau Staraja Barda mieste. Mirus motinai, ji liko gyventi viena iki 1957 m. gegužės 20 d., kol buvo paleista iš tremties.

1957 m. vasarą grįžusi į Lietuvą, E. N. Charmanskytė įsikūrė Kavarske (Anykščių r.) ir čia pasiliko iki gyvenimo pabaigos. Tarp Kavarsko ir apylinkių gyventojų pasklido vyresniame amžiuje jos tapyti paveikslai, padėję dailininkei pragyventi.

Mirė 1980 m. Kavarske (Anykščių r.). Palaidota Kavarsko kapinėse Charmanskių giminės kapavietėje. Kapą ženklina masyvus akmeninis skulptūrinis paminklas – nupjauto medžio kamiene išaugęs kryžius, jo fasadinėje plokštumoje iškalti įrašai, menantys XIX a. kapavietėje palaidotus giminės atstovus.

E. N. Charmanskytės vaikystės ir jaunystės piešinių rinkinys saugomas A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje Anykščiuose.