Anykštėnų biografijų žinynas

Tėvai: Antanas Jankauskas (apie 1857 – ?) ir Marijona Sližytė-Jankauskienė (apie 1860 – ?) – valstiečiai žemdirbiai. Broliai ir seserys: Benedikta Jankauskaitė-Kugienė (1885–?), Petras Jankauskas – emigrantas JAV, Jonas Jankauskas – emigrantas JAV, Pranas Jankauskas – emigrantas JAV, Mykolas Jankauskas (1898–?) ir Anelė Jankauskaitė-Paliulienė (1901–?). Pusbrolis (motinos brolio sūnus) Jonas Sližys (1896–1981) – kariškis pulkininkas, teisininkas.

1893 m. rugsėjo 12 d. Kurklių bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Povilas Morkys, krikštatėviais buvo Antanas Sližys ir Marijona Jankauskaitė.

Tėvams persikėlus, užaugo ir gyveno Maigiuose (Anykščių r.).

Sulaukęs šaukiamojo amžiaus ir vengdamas tarnybos carinės Rusijos kariuomenėje, 1913 m. P. Jankauskas, kaip ir dar trys jo broliai, išvyko į Ameriką, ten uždarbiavo anglies kasyklose Pesilvanijos valstijoje (JAV). Patyręs sunkią kojos traumą, jis turėjo palikti darbą ir 1922 m. grįžo į gimtinę, gyveno tėviškėje Maigiuose.

Pasveikęs jis vėl išvyko į JAV ir 1924–1928 m. toliau dirbo angliakasiu. Po avarijos šachtoje, kai ten žuvo vienas jo brolis, P. Jankauskas pasiliko Lietuvoje, 1928–1930 m. toliau gyveno tėviškėje.

1930 m. jis investavo JAV sukauptą kapitalą – už 4 tūkst. JAV dolerių įsigijo tuo metu apleistą Kuktiškių (Utenos r.) dvarą, iki tol priklausiusį Jaloveckių šeimai, su 80 hektarų žemės.

Apsigyvenęs Kuktiškėse, 1932–1941 m., per dešimtmetį, P. Jankauskas nugriovė senuosius pastatus ir pastatė naują dvaro sodybą: gyvenamąjį namą, tvartą, svirną, arklides, daržinę ir kitus ūkio pastatus, supirko ūkininkavimo ir buities inventorių.

Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu ir po Antrojo pasaulinio karo grįžus sovietų valdžiai Jankauskų šeima Kuktiškėse valdė jiems paliktus 30 hektarų žemės. Kuriantis kolūkiui, pusbrolio Jono Sližio paskatintas, P. Jankauskas 1949 m. įstojo į kolūkį, taip kiek laiko išvengdamas sovietinių represijų.

1951 m. spalio 2 d. P. Jankauskas su šeima buvo ištremtas į Sibirą, jo sodyba Kuktiškėse buvo nacionalizuota. 1951–1957 m. jis gyveno Ulazuose (Novosiolovo r., Krasnojarsko kr., Rusija).

1957 m. rugsėjo 17 d. jis ir jo šeima sulaukė paleidimo iš tremties dokumentų be teisės grįžti į Lietuvą, bet tų pačių metų pabaigoje nelegaliai sugrįžo.

Nuo 1958 m. iki gyvenimo pabaigos P. Jankauskas gyveno žmonos tėviškėje Asmalų kaime (Utenos r.), kiek laiko iki senatvės dirbo vietiniame "Palangos" kolūkyje.

Vedė 1941 m. Kuktiškėse, žmona Elena Juodytė-Jankauskienė (1922–2002) iš Asmalų – žemdirbė, tremtinė. Vaikai: Anelė Jankauskaitė-Ulienė (g. 1941 m.) – 1951–1956 m. tremtinė ir Vytautas Jankauskas (g. 1944 m.) – 1951–1957 m. tremtinys.

Mirė 1980 m. kovo ? d. Asmalų k. (Utenos r.). Palaidotas Kuktiškių kapinėse (2 kvartalas, 143 kapavietė). Kapą ženklina rusvo šlifuoto akmens paminklinė stela su iškaltu kryžiaus atvaizdu tekančios saulės fone ir įrašu: "Povilas Jankauskas / 1893–1980 / Elena Jankauskienė / 1922–2002".

Nepriklausomoje Lietuvoje buvusi Kuktiškių dvaro sodyba buvo grąžinta Jankauskų šeimai, joje dar spėjo pagyventi P. Jankausko našlė E. Jankauskienė.