Ona ZABIELAITĖ-KARVELIENĖ
|
Gimimo data: 1899-11-21 Gimimo vietovė: Ryga (Latvija) Trumpai: Dainininkė solistė (mecosopranas), muzikos pedagogė |
2023-04-30 | Spausdinti
Tėvai: Jonas Zabiela (1848–1929) – pašto valdininkas ir Elžbieta Davidonytė-Zabielienė (apie 1855 – 1923). Seserys: Julija Zabielaitė (?–1944) – pedagogė ir Elžbieta Zabielaitė. Baigė lenkišką Jaščembskos humanitarinę gimnaziją Rygoje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, iš Rygos persikėlė į Revelį (dabar – Talinas, Estija). 1915–1918 m. ji gyveno Sankt Peterburge (Rusija), studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje dainavimą pas solistę Jevgeniją Zbrujevą. Nuo revoliucinės suirutės 1918 m. O. Zabielaitė pabėgo į nuošalų kaimą Ukrainoje, ten dirbo matematikos ir muzikos mokytoja pradžios mokykloje. 1920–1921 m. ji gyveno Nikolajeve (Ukraina), buvo ukrainiečių choro dainininkė. 1921 m. O. Zabielaitė atvyko į Lietuvą, 1922–1923 m. dirbo Užpalių (Utenos r.) vidurinėje mokykloje vokiečių kalbos ir piešimo mokytoja, paskui kiek laiko gyveno Anykščiuose ir Kaune. 1923–1928 m. O. Zabielaitė-Karvelienė studijavo Romos (Italija) Šv. Cecilijos muzikos akademijoje pas profesorę Hedvigą Ghibaudo, lankė ir privačias operinio dainavimo pamokas. 1927 m. gegužės 16 d. Romoje, karališkojoje vasaros rezidencijoje, ji vienintelė iš šios konservatorijos auklėtinių dainavo Italijos karalienei Elenai Savojietei ir už koncertą gavo iš jos asmeninę dovaną – žiedą. 1928–1930 m. O. Zabielaitė-Karvelienė dainavo Romos Adriano karališkajame operos teatre. Ji debiutavo Aklosios vaidmeniu A. Ponchiellio operoje "Džokonda", vėliau sukūrė vaidmenis operose: Azučena – G. Verdi "Trubadūras", Ulrika – G. Verdi "Kaukių balius", Amneris – G. Verdi "Aida", Madalena – G. Verdi "Rigoletas", Dalila – C. Saint Saenso "Samsonas ir Dalida", Karmen – G. Bizet "Karmen", taip pat dainavo operose U. Jordano "Andre Chenier" ir P. Masagnio "Draugas Fricas". O. Zabielaitės-Karvelienės (Anos Zabello) mecosopranas buvo vertinamas kaip puikiai susiformavęs ir nepaprasto grožio. Šalia operų arijų ji atlikdavo ir koncertinį repertuarą, mėgo dainuoti P. Čaikovskio ir S. Rachmaninovo dainas. 1930–1931 m. O. Zabielaitė-Karvelienė dainavo privačiame Kremonos (Cremona, Lombardijos provincija, Italija) operos teatre bei Čivitavekijos (Civitavecchia, Romos provincija, Italija) operos teatre. Sezono metu dirbdama Italijos teatruose, vasaras ji praleisdavo savo namuose Anykščiuose, giedodavo Anykščių bažnyčioje. 1931–1935 m. ji buvo grįžusi į Lietuvą ir gyveno Anykščiuose. 1934 m. ji mėgino įsidarbinti Kauno operos teatre, tačiau dėl konkurencijos nebuvo priimta. 1935–1936 m. O. Zabielaitė-Karvelienė tęsė darbą Neapolio (Italija) operos teatre, kur buvo pastebėta ir pakviesta tęsti muzikinę karjerą Graikijoje. 1936–1938 m. ji dainavo Atėnų (Graikija) karališkajame operos teatre "Olimpia". Ten ji sulaukė aukščiausio pripažinimo, ypač po Ulrikos vaidmens G. Verdi operoje "Kaukių balius" (1936 m.). Jos pavardė, šio teatro interjere įrašyta aukso raidėmis, išliko iki XXI a. 1938 m. vasarą kaip Atėnų operos teatro solistė su soline programa ji koncertavo Europos sostinėse: dalyvavo koncerte-konkurse Vienoje (Austrija), surengė kelis solinius koncertus Budapešte (Vengrija). Ji buvo kviečiama į koncertinį turą po Artimuosius Rytus ir JAV 1939 m. vasarą, bet dėl artėjančio karo grėsmės tokios kelionės atsisakė. 1939 m. Europoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, O. Zabielaitė-Karvelienė grįžo į Lietuvą, gyveno Vilniuje, 1940–1949 m. dirbo Vilniaus konservatorijoje vokalo dėstytoja, 1945–1949 m. buvo vyresnioji dėstytoja, ėjusi docentės pareigas. Ji išugdė operos solistę Vladą Mikštaitę. 1949 m. rudenį atleista iš konservatorijos kaip neturinti tinkamos parengties, 1949–1955 m. ji dėstė dainavimą Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, rengė privačias pamokas dainininkams. Amžininkų prisiminimuose O. Zabielaitė-Karvelienė išliko kaip aukštos vidinės kultūros menininkė, mokėjusi septynias svetimas kalbas: latvių, rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, italų ir graikų. Susituokė 1925 m. liepos 16 d. Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje, sutuokė kunigas Augustinas Liepinis, vyras Jonas Karvelis (1877–1980) – verslininkas energetikas. Vaikų nesulaukė. Mirė 1955 m. rugpjūčio 29 d. Vilniuje. Palaidota Anykščių senosiose kapinėse šeimos kape. Kapas aptvertas aukšta geležine tvorele, jį ženklina raudono granito skulptūrinis paminklas – gulinti atversta knyga su iškaltu įrašu: "A+A / Šeima / Zabielų / Elžbieta / mirė 1923-II-23 / Jonas / 1929-II-9 / Julė / 1944-IV-17 / Ona Zabielaitė- / Karvelienė / 1899–1955-VIII-29 / Karvelis / Jonas / 1877–1980". O. Zabielaitės-Karvelienės memorialinė ekspozicija 1989 m. buvo įrengta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje. Pertvarkant muziejų, apie 2019 m. ji buvo išardyta. Memorialiniai eksponatai saugomi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus bei A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus fonduose. Nuo 2021 m. pradėta rengti O. Zabielaitės-Karvelienės atminimo ekspozicija atstatytuose Karvelių namuose Anykščiuose. Prie namo Tilto g. 2, Anykščiuose, 2011 m. buvo įrengta memorialinė lenta su įrašu "Šiuose / verslininko / Jono Karvelio namuose / 1925–1948 m. skambėjo / Italijos ir Graikijos / operos teatrų dainininkės / Onos Zabielaitės-Karvelienės / (Anos Zabello) / balsas". Rekonstruojant pastatą, 2020 m. lenta buvo pašalinta. Išleista biografinė apysaka apie Karvelių šeimą – Rimanto Vanago "Malūnininkas ir mėnuo" (2005 m.). Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademija ir A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus nuo 2024 m. rengia Tarptautinį O. Zabielaitės-Karvelienės jaunųjų vokalistų konkursą, skirtą Lietuvos aukštųjų muzikos mokyklų studentams. O. Zabielaitės-Karvelienės tarptautinio jaunųjų vokalistų konkurso laureatais tapo:
|