Tėvai: Antanas Juodelis (1858–1948) ir Anelė Kuprionytė-Juodelienė (1866–1903) iš Mikniūnų – žemdirbiai ūkininkai, turėjo 34 hektarus žemės. Augo 7 vaikų šeimoje su 3 broliais ir 3 seserimis: Juozapas Juodelis (1888–?) – nuo 1910 m. emigrantas JAV, Salomėja Juodelytė-Staikūnienė (1891–1956) – žemdirbė, kaimo akušerė-pribuvėja,  Antanas Juodelis (1893–?) – nuo 1914 m. emigrantas JAV, Ona Juodelytė-Pilipavičienė (1895–?) – nuo 1914 m. emigrantė JAV, Jonas Juodelis (1899–1940) – žemdirbys, Teklė Juodelytė-Dundulienė (1902–1986) – žemdirbė.

Motinai mirus, gimdant aštuntąjį kūdikį, o tėvui 1906 m. vėl vedus, vaikus užaugino įmotė – motinos sesuo Ksavera Kuprionytė-Juodelienė (1882–1957).

1911 m. baigė Debeikių (Anykščių r.) pradžios mokyklą.

1911–1918 m. P. Jodelis dirbo tėvų ūkyje.

1918–1919 m. jis toliau mokėsi Utenos gimnazijoje, baigė penktąją jos klasę.

1919 m. birželį P. Jodelis išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, 1919–1920 m. tarnavo husarų pulke. 1920–1921 m. jis mokėsi Kauno karo mokykloje, kurią baigė 1921 m. gruodžio 18 d. IV laidoje, gaudamas leitenanto karinį laipsnį.

1922–1939 m. jis tarnavo 1-ajame pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulke, gyveno Ukmergėje, kol su pulku buvo perkeltas į Kauną. 1922–1924 m. jis buvo šaulių kuopos būrio vadas, 1924–1939 m. – kulkosvaidžių kuopos vadas.

1925 m. liepos 15 d. P. Jodelis baigė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto Aukštųjų karininkų kursų Bendrąjį skyrių V laidoje, nuo 1926 m. vasario 16 d. buvo vyresnysis leitenantas, nuo 1929 m. lapkričio 23 d. – kapitonas.

1936 m. jis išlaikė gimnazijos 8 klasių baigimo egzaminus ir įgijo brandos atestatą.

1939 m. gegužės 30 d. jis buvo paskirtas Priešlėktuvinės apsaugos rinktinės mokymo ir mobilizacijos skyriaus karininku, 1939 m. liepos 7 d. jam buvo suteiktas majoro karinis laipsnis.

1940 m. vasario 26 d. P. Jodelis buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo Vilniuje Priešlėktuvinės apsaugos štabo karininku bataliono vado teisėmis ir šias pareigas ėjo iki 1940 m. vasaros. 1940 m. Lietuvos kariuomenę įjungus į sovietinę armiją, jis buvo paliktas tarnauti Vilniaus įgulos priešlėktuviniame divizione štabo viršininku.

Likviduojant Lietuvos kariuomenę, 1940 m. spalio 3 d. P. Jodelis buvo paskirtas Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso 179-osios šaulių divizijos atskirojo zenitinės artilerijos diviziono vado vyriausiuoju adjutantu, bet 1941 m. balandžio 26 d. iš kariuomenės atleistas.

P. Jodelis rėmė pinigais tėviškės ūkį tvarkantį brolį Joną. Jo dėka Jodelių sodyba Kalveliuose XX a. 4-ajame dešimtmetyje buvo atnaujinta, elektrifikuota, panaudojus vėjo jėgainę.

Jis buvo sukaupęs gausią asmeninę biblioteką, jo knygos buvo pažymėtos spaudu "Prano Jodelio nuosavybė". Po Antrojo pasaulinio karo šios knygos buvo skaitomos Kalvelių kaime, kol sovietinių pareigūnų nurodymu buvo sunaikintos, slapta išsaugotas tik nuotraukų rinkinys.

P. Jodelis buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu (1933 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1928 m.), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (1928 m.).

Vedė 1930 m. gruodžio 27 d., žmona Vincenta Kačergiūtė-Jodelienė – mokytoja. Vaikai: Narimantas Pranciškus Jodelis (g. 1932 m.) – inžinierius statybininkas, Virginija Vincė Jodelytė-Barcevičienė (g. 1936 m.) – inžinierė.

1941 m. gegužės 5 d. P. Jodelis buvo suimtas, tardytas, apkaltintas antisovietine agitacija kaip nepripažinęs Lietuvos prisijungimo prie SSRS, viešai kalbėjęs apie okupaciją, kalintas Lukiškių kalėjime Vilniuje. 1941 m. birželį, Lietuvą pasiekus Antrojo pasaulinio karo frontui, jis buvo pervežtas į Gorkio (dabar – Žemutinis Novgorodas, Rusija) NKVD kalėjimą ir ten kalintas iki gyvenimo pabaigos.

Mirė 1942 m. sausio 11 d. Gorkio (dabar – Žemutinis Naugardas, Rusija) kalėjimo ligoninėje.

1991 m. liepos 17 d. P. Jodelis buvo reabilituotas kaip neteisėtai represuotas.