Tėvai: Antanas Repčys (1901–1981) ir Emilija Jonelytė-Repčienė (1904–1996). Sesuo Elvyra Repčytė-Dienienė (g. 1941 m.) – mokslininkė farmacininkė, brolis Antanas Skaistutis Repčys (1944–2016).

1953 m. baigė Troškūnų (Anykščių r.) vidurinę mokyklą 4-ojoje jos laidoje, buvo pirmoji Troškūnų abiturientė, įvertinta aukso medaliu.

1960 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, įgijo farmacininkės išsilavinimą.

1960–1966 m. M. Repčytė dirbo Vilniaus universiteto Biologiškai aktyvių medžiagų sintezės ir tyrimo laboratorijoje moksline bendradarbe.

1966 m. Vilniaus universitete ji apsigynė disertaciją "Naujai sintezuotų beta-alkilamindetoksibenzodioksanų-1,4 farmakologinis aktyvumas", buvo medicinos mokslų kandidatė, 1993 m. nostrifikuota biomedicinos mokslų, medicinos daktarė.

Jos mokslinės veiklos sritis buvo naujai susintetintų junginių, daugiausia beta-adrenoblokatorių, farmakologinių savybių tyrimas.

1966–1993 m. M. Repčytė buvo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Farmakologijos ir mikrobiologijos katedros dėstytoja: 1966–1972 m. – asistentė, 1972–1993 m. – docentė, kol išėjo į pensiją.

M. Repčytė parašė ir išleido mokymo priemones "Endokrininės sistemos patologinė fiziologija ir farmakologija" (su Rimgaudu Kazakevičiumi, 1987 m.) ir "Vitaminai (biochemija, patologinė fiziologija, farmakologija)" (su R. Kazakevičiumi ir N. Statulevičiene, 1990 m.), buvo viena iš vadovėlio "Farmakologija" (1980 m.) autorių.

Ji paskelbė apie 40 mokslinių straipsnių apie farmakologinių preparatų veikimą ir naudojimą, išvertė vaistų instrukcijų. Ji buvo vieno išradimo autorė.

M. Repčytė buvo apdovanota Lietuvos SSR valstybine premija (su kitais, 1987 m.).

Buvo ištekėjusi, vyras Rimantas Antanas Petruškevičius (1935–2016).

Mirė 2016 m. lapkričio 1 d. Vilniuje. Palaidota Vilniaus Kairėnų kapinėse (35 sektorius, 10 eilė, 4 kapavietė) giminės kape prie sesers artimųjų. Kapą ženklina pilko akmens paminklinė kompozicija, vienoje steloje iškaltas įrašas: "Malvina Repčytė / 1935–2016".