Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Eugenija LAŠIENĖ
2023-01-09

Vardas: Eugenija
Pavardė: LAŠIENĖ
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Mikšytė
Gimimo data: 1929-04-14
Gimimo vieta: Kubilių k. (Utenos r.)

Trumpai:
Kalbininkė lituanistė, pedagogė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kultūros organizatorė, visuomenininkė


Tėvai: Lionginas Mikšys (1909–1980) – vargonininkas, muzikos pedagogas ir chorvedys, ir Teklė Stundžytė-Mikšienė (1908–2013). Augo trijų vaikų šeimoje, brolis Zenonas Jonas Mikšys (1935–2018) – žurnalistas, sesuo Liucija Mikšytė-Vyšniauskienė (1937–2015) – vaistininkė.

Tėvams persikėlus, augo Skiemonyse (Anykščių r.), nuo 1936 m. – Šaukėnuose (Kelmės r.). Baigė Šaukėnų šešių skyrių pradžios mokyklą, trumpai mokėsi Kuršėnuose, Utenoje, 1943–1944 m. mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, 1945–1949 m. baigė Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą. 1949–1954 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete lietuvių kalbą ir literatūrą, įgijo filologinį išsilavinimą. Jos bendrakursiai buvo Justinas Marcinkevičius, Algimantas Baltakis, Alfonsas Maldonis, Marija Macijauskienė, Jonas Kazlauskas, Leonardas Sauka ir kiti, ji buvo šio išskirtinai garsaus lituanistų kurso seniūnė. Studijuodama ji dalyvavo Vilniaus universiteto ansamblyje, dainavo ir skambino kanklėmis, dirbo kultūros klube.

1954–1957 m. E. Mikšytė-Lašienė dirbo Garliavos (Kauno r.) vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 1957–2004 m. buvo Kauno taikomosios dailės mokyklos, Stepo Žuko taikomosios dailės technikumo, Kauno aukštesniosios meno mokyklos, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros bei etikos dėstytoja, vyresnioji dėstytoja, metodininkė. 1967–2001 m. ji buvo skyriaus vedėja, iš pradžių vadovavo dieniniam skyriui, paskui – taikomosios ir dekoratyvinės dailės skyriui.

E. Lašienė buvo įvairių šios mokymo įstaigos renginių, ekskursijų, vakaronių, literatų konkursų nuolatinė organizatorė. 1976–1981 m. ji kūrė mokomąsias literatūros laidas su Kauno televizija, buvo jų scenarijų autorė ir vedėja.

Ji aktyviai dirbo M. K. Čiurlionio draugijoje, buvo jos Kauno skyriaus pirmininko pavaduotoja ir valdybos sekretorė, organizavo šios draugijos veiklą, rengė edukacines programas "Diena su Čiurlioniu" mokiniams ir mokytojams. 8 metus ji vadovavo Kauno zonos specialiųjų vidurinių mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų metodinei komisijai.

E. Lašienė buvo viena iš skulptoriaus Juozo Zikaro premijos steigimo iniciatorių, skulptoriaus marčios, gyvenusios užsienyje, Aldonos Zikarienės (1930–2003) įgaliotinė ir finansinė atstovė. Ši premija nuo 1996 m. skiriama gabiausiam J. Vienožinskio menų fakulteto diplomantui.

Ji sudarė ir redagavo knygas: "Akademikas Vladas Lašas" (biografinė monografija, su B. Padegimu, 1980 m.), "Aš pati" (apie prof. Janiną Mackevičaitę-Lašienę, su E. Stalioraityte, 1997 m.). Ji išvertė iš rusų kalbos Vilhelmo Haufo pjesę lėlių teatrui "Nykštukas Nosis".

E. Lašienė turėjo gražų balsą ir puikią klausą, mėgo dainuoti ir šokti, rašė ir skelbė nekrologus bei obituarijas (laidotuvių kalbas).

Susituokė 1955 m. Kaune, vyras Algirdas Lašas (1929–2016) – mokslininkas inžinierius elektronikas. Sūnūs: Vladas Lašas (g. 1956 m.) – mokslininkas inžinierius elektronikas, verslininkas vadovas, Gediminas Lašas (g. 1960 m.) – verslininkas dizaineris ir Mindaugas Lašas (g. 1963 m.) – inžinierius mechanikas.

Mirė 2010 m. birželio 16 d. Kaune. Palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse-panteone (3PAN kvartalas, 1 kapas) Lašų giminės kapavietėje, kurią žymi medinis koplytstulpis ir dekoratyvinė medžio skulptūra. Kapą ženklina medinis krikštas, prie jo įtaisytose medinėse lentelėse iškalti įrašai: "Eugenija / Lašienė / 1929 04 14 / 2010 06 16" ir "Algirdas Lašas / 1929 11 15 – 2016 04 03".

Algirdas Lašas sudarė, parengė ir išleido atsiminimų knygą "Eugenija Mikšytė-Lašienė. Apie save bei kitus ir kiti apie Ją" (2013 m.).