SKIEMONYS
Vietovės aprašymas rengiamas. Papildykite žinias apie šią vietovę el. p.: info@anykstenai.lt
  Gretimos vietovės:
MELĖNAI | OŽIONYS | SKIEMONYS (Skiemonių) | ŠILAI (Skiemonių) |

2024-03-18   |   Spausdinti

Vieta žemėlapyje

Miestelis Anykščių rajone 16 kilometrų į pietryčius nuo Anykščių, prie krašto kelio AnykščiaiMolėtai, 2 kilometrai į pietryčius nuo magistralinio kelio KaunasUkmergėUtenaDaugpilis. Per miestelį teka Luknos upelė – Nevėžos ežero intakas. Ribojasi su Melėnų, Ožionių, Šilų, Skiemonių kaimais.

Seniūnijos centras (nuo 1995 m.) ir seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Gyventojų skaičius – 92 (2001 m.), 38 (2011 m.). Miestelyje yra Luknos, Malūno, Ramioji, Pušyno, Kalno, Pakalnės, Paupio ir Žiogų gatvės.

Skiemonių vardas kildinamas iš žodžio "skemas", reiškiančio miško kirtimą, buvusi ir tokia pavardė. Senuose raštuose – metrikų knygose bei grafo J. Tyzenhauzo 1690 metų valdų sąraše rašoma "Skiemiany".

Rašytiniuose šaltiniuose Skiemonių dvaras, priklausęs Tyzenhauzams, minimas nuo XV a., tuo metu čia būta ir nemažos gyvenvietės. Prie dvaro kūrėsi miestelis. Žygimantas Augustas 1571 m. suteikė Skiemonims privilegiją rengti turgus. XVIII a. pradžioje minimas Skiemonių dvaras, priklausantis Maleckams.

XIX a. ir XX a. pradžioje Skiemonys buvo Kauno gubernijos Ukmergės apskrities Kurklių valsčiaus, vėliau Alantos valsčiaus miestelis, 1918–1947 m. – Utenos apskrities Skiemonių valsčiaus centras, 1947–1950 m. – Anykščių apskrities Skiemonių valsčiaus centras, 1950–1995 m. – Anykščių rajono Skiemonių apylinkės centras, nuo 1995 m. iki šiol – seniūnijos centras. Skiemonių seniūniją sudaro vienas miestelis, 91 kaimas ir 12 viensėdžių, joje nuo 2009 m. yra keturios seniūnaitijos. Seniūnijoje gyvena 1182 žmonės (2011 m.).

Skiemonių valsčiaus viršaičiu 1920–1940 m. dirbo Antanas Bražėnas. Skiemonių apylinkės viršaitis 1990–1995 m. buvo Algimantas Kvaselis, Skiemonių seniūnijos seniūnais dirbo: 1995–2000 m. – Antanas Pilka, 2000–2011 m. – Nijolė Vanagienė, 2012–2023 m. – Stasys Steponėnas, nuo 2024 m. sausio – seniūnė Birutė Kirkienė.

2011 m. patvirtintas Skiemonių miestelio herbas (autorius – Rimantas Tumasonis) – auksinis banguotas stulpas žaliame skydo lauke.

Apie 1500 metus Skiemonyse prie dvaro pastatyta pirmoji bažnyčia ar koplyčia.

Skiemonys 1618 m. buvo dovanoti Videniškių (Molėtų r.) reguliniams atgailos kanauninkams – baltiesiems augustinams. 1677–1832 m. čia veikė jų vienuolynas, uždarytas po 1831 m. sukilimo. 1677 m. Skiemonyse vienuolis augustinas T. Placidas buvo pastatęs medinę bažnyčią. Jai sudegus, pamaldos laikytos laikinoje stoginėje. Skiemonių dvaro savininkai Aloyzas ir Vincas Maleckiai 1714 m. atokiau nuo miestelio, dvare, pasistatė medinę bažnyčią. Joje buvo 4 altoriai, 10 registrų vargonai. Prie bažnyčios stovėjo stulpinė varpinė su 3 varpais, šalia buvo įrengtos senosios Skiemonių kapinės, aptvertos akmenų mūro tvora.

1782 m. bažnyčiai priklausė Jonydžių kaimas. 1812 m. bažnyčia sudegė. Tais pačiais metais pastatyta laikina, kuri 1832 m. buvo uždaryta kartu su vienuolynu. Tuo metu uždarius Skiemonių vienuolyną, buvo panaikinta ir parapija. Jos turtas perduotas kitoms bažnyčioms, viena vertinga monstrancija pateko į Anykščių bažnyčią. Be to, uždarytoji bažnyčia apdegė. Gaisro apgadinti vargonai palikti.

1835 m. Skiemonių dvarininkas Vincentas Maleckis prašė vyskupo kapų koplyčioje įrengti nors filijinę bažnyčią. 1838 m. jis kunigui skyrė namą, daržinę, įsipareigojo mokėti atlyginimą. 1840 m. suremontuota ir išplėsta kapų koplyčia tapo filijine bažnyčia, paskirtas kunigas. Tokia bažnyčia Skiemonyse ir buvo iki 1884 m. – medinė, 35 metrų ilgio ir 13 metrų pločio, su kupolu ir geležiniu kryžiumi.

Kunigo Karolio Bernotavičiaus rūpesčiu 1877–1884 m. pastatyta dabartinė medinė Skiemonių Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčia toje pačioje vietoje, kurioje buvo XIX a. viduryje sudegusi bažnyčia. Ji yra istoristinė, kryžminio plano, 27 metrų ilgio ir 17 metrų pločio, su portiku ir vienu bokštu. Vidus 3 navų, yra 3 altoriai. Bažnyčioje yra vietinės reikšmės dailės paminklų – penki XIX a. molbertinės tapybos darbai: "Arkangelas Mykolas", "Šv. Juozapas", "Marija ir Elžbieta", "Šv. Vincentas Ferarietis", "Šv. Antanas Paduvietis", taip pat du XIX a. kryžiai, du procesijų altorėliai ir penki XVIII–XIX a. arnotai. 2010–2011 m. bažnyčia buvo rekonstruota.

Atokiau nuo bažnyčios kunigo Nikodemo Petkaus iniciatyva 1903 m. buvo pastatyta mūrinė 3 tarpsnių 25 metrų aukščio varpinė, joje yra trys variniai varpai. Šventoriuje yra senos kapinės, apjuostos akmenų mūro tvora. 1920 m. klebonas Petras Liepa įrengė naują kleboniją, o 1930 m. bažnyčioje buvo įrengti nauji dviejų manualų 10 balsų Antano Mačiulio-Goebelio vargonai. 1999 m. bažnyčios vidus buvo iš naujo dekoruotas.

1920–1940 m. Skiemonyse aktyviai veikė Tretininkų (pranciškonų pasauliečių ordino) organizacija. Jos atstovės seserys Ona (1868–1952) ir Barbora (1871–1940) Švejaitės – pedagogės Veronikos Dikčiuvienės tetos – ruošė Skiemonių vaikus Pirmajai išpažinčiai ir Pirmajai komunijai, mokė juos katekizmo ir egzaminuodavo. 1920–1940 m. Skiemonyse buvo veiklumu ir gausumu garsėjęs šaulių būrys, kuriam 1936 m. priklausė per 80 narių, būrys turėjo savo namus, rengė vaidinimus. 1930 m. rugpjūčio 18–19 dienomis Skiemonių parapiją vizitavo Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas.

1930 m., Vytauto Didžiojo metais, Skiemonių viršaičio Antano Bražėno ir valsčiaus sekretoriaus Adolfo Sukarevičiaus iniciatyva miestelio centre, priešais valsčiaus valdybos pastatą, buvo pastatytas medinis drožinėtas Skiemonių kryžius (autoriai – Antanas Gavėnas su sūnumi Vincu). Apie 1945–1947 m. kryžių sunaikino vietiniai stribai – sušaudė paminklo drožinius, paskui paminklą išniekino. 2018 m., Popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje išvakarėse, kryžių savo iniciatyva ir lėšomis atkūrė verslininkas Zenonas Karalkevičius, ji pagamino senojo kryžiaus kūrėjų giminaitis meistras Gintaras Šimonis.

1840–1908 m. Skiemonių bažnyčia buvo Alantos parapijos filija, 1908–1926 m. turėjo savo teritoriją su atskiru cirkuliaru, bet parapija nebuvo įkurta. Tik įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją 1926 m. buvo atkurta ir Skiemonių parapija, nuo tol laiko iki šiol priklausanti Panevėžio vyskupijos Anykščių dekanatui. Svarbiausia parapijos šventė – Švč. Mergelės Marijos Aplankymo atlaidai gegužės 31 d., švenčiami artimesnį sekmadienį. Kitos parapijos šventės: Šv. Antano atlaidai birželio 13 d. ir Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado atlaidai spalio 28 d.

Skiemonių parapiją ar bažnyčią administravo kunigai: apie 1799 – 1802 m. – Pranciškus Angelinas Narkevičius, 1802–1803 m. – Jokimas Misevičius, nuo 1803 m. – Hilarijus Kauneckas, 1817–1820 m. – Juozapas Sirvydas, 1827–1833 m. – Stanislovas Šimkevičius, 1833–1839 m. – Vincentas Šišniauskas, 1840–1843 m. – Spiridonas Montautas, 1843–1853 m. – Jonas Bernatavičius, 1853–1858 m. – Antanas Dargevičius, 1858–1865 m. – Simonas Gutauskas, 1865–1872 m. – Juozapas Katilius, 1872–1887 m. – Karolis Bernotavičius, 1887–1899 m. – Mykolas Vėžys, 1899–1900 m. – Vincentas Birutavičius, 1900–1904 m. – Nikodemas Petkus, 1904–1910 m. – Justinas Simonaitis, 1910–1915 m. – Kazimieras Sendrauskas (palaidotas Skiemonių šventoriaus kapinėse), 1915–1917 m. – Alantos klebonas Domininkas Vainauskas, 1917–1919 m. – Bronislovas Žymantas (palaidotas Skiemonių šventoriaus kapinėse), 1919–1935 m. – Petras Liepa, 1935–1949 m. – Anicetas Meškauskas, 1949–1964 m. – Aleksandras Papučka, 1964–1967 m. – Juozas Apanavičius, 1968–1974 m. – Juozas Merkys, 1974–1975 m. – Feliksas Savčiukas (palaidotas Skiemonių šventoriaus kapinėse), 1975–1990 m. – Petras Adomonis, 1990–1991 m. – Henrikas Bernatovičius, 1991–2003 m. – Eugenijus Staleronka, 2003–2006 m. – Sigitas Uždavinys, 2006–2018 m. – Alantos klebonas Sigitas Sudentas, nuo 2018 m. – Alantos administratorius Audrius Vogulis, parapijoje reziduoja ir kunigas altarista Sigitas Uždavinys.

1962 m. liepos 13–14 d. Skiemonių parapijos Janonių kaimo (Molėtų r.) lauke aštuoniolikmetei merginai Romutei Macvytei apsireiškusi Švč. Mergelė Marija. Vieną iš keturių Lietuvoje esančių katalikų bažnyčios pripažintų Marijos apsireiškimo vietų  Skiemonių parapijoje nuo to laiko pradėjo lankyti maldininkai.

Skiemonyse yra trejos veikiančios kapinės. Seniausios iš jų supa bažnyčią, jose laidojama šeimų kapavietėse. Kitos XIX a. pabaigoje buvo įrengtos į vakarus nuo šventoriaus ir XX a. viduryje jos užėmė apie 46 arų plotą, koplyčios nėra, jose laidojama šeimų kapavietėse.

Naujosios kapinės rytiniame Skiemonių pakraštyje įrengtos ir naudojamos nuo XX a. vidurio. Kapinėse įrengtas Lietuvos partizanų kapas-memorialas. Bendrame kape 1989 m. gegužės 10 d. buvo palaidoti 21 Medvėgalio ir Kirvio būrių partizanas. Kapavietę ženklina Mykolo Kazlo iniciatyva pastatytas akmeninis paminklas-stela su įrašais: "Amžina šlovė / žuvusiems / už Lietuvos laisvę / 1945–1954" ir "Bobelis Jonas / Ilgutis Bronius / Sargūnas Alfonsas / Karvelis Steponas / Matukas Bronius / Kazlas Vytautas / Švilpa Jonas / Šližys Simonas / Paulauskas Antanas / Barauskas Bronius / Žitnikas Vytautas / Pipiras Aleksas / Pipiras Jonas / Yla Jonas / Kabikas Vaclovas / Grigas Antanas / Grigas Vytas / Čeikauskas Danielius / Gustav Jan / Morkunai / Petras Bronius". Partizanų kapas nuo 2000 m. yra Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro objektas – laidojimo vieta (kodas L1005). Prie šių kapinių 2019 m. Primos Petrylienės iniciatyva įrengta atminties vieta, paženklinta kryžiumi, jo postamente įtaisyta juodo šlifuoto akmens plokštė su iškaltu įrašu: "Šioje vietoje / buvo užkasami / išniekinti žuvę / Skiemonių partizanai / 1945–1948 m.". 

1777 m. Skiemonyse buvo įkurta ir kelis dešimtmečius veikė parapinė mokykla. 1781 m. joje mokėsi 16 mokinių.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Skiemonių vaikai rašyti ir skaityti mokėsi tik rusiškai. Lietuviškų knygų į Skiemonis atgabendavo knygnešys Juozapas Juodis ir kiti, skaityti slapčia mokė daraktorė Zuzana Pranckevičiūtė.

Valstybinė lietuviška mokykla Skiemonyse buvo atidaryta 1920 m., nors neoficialiai jau veikė nuo 1919 m. rugsėjo 24 d., iš pradžių buvo vieno komplekto trijų skyrių, kelis pirmuosius mėnesius dirbo mokytoja Valerija Viliūnaitė. Nuo 1919 m. lapkričio 27 d. ji subūrė ir suaugusiųjų kursus, kuriuos lankė 25 klausytojai. Trijų skyrių pradinė mokykla 1920 m. įsikūrė parapijos namų salėje, joje dirbo mokytojai: 1920 m. – M. Česnakavičiūtė, 1920–1921 m. – Pranas Gaidamavičius. 1921 m. mokykloje įsteigus antrąjį komplektą, 1921–1922 m. dirbo mokytojos Veronika Gaigalaitė ir Ona Tamošaitytė, 1922–1924 m. – Kazys Kiaušas ir Alfonsas Liuima, dėl ankštų patalpų mokykla dirbo dviem pamainomis.

1923 m. ji pertvarkyta į keturių skyrių pradžios mokyklą, vienas komplektas persikėlė į Skiemonių valsčiaus savivaldybės pastatą (dabar – Skiemonių moterų klubo patalpos). Šioje mokykloje dirbo mokytojai: 1924–1925 m. – Domas Mikulėnas, 1924–1934 m. – Elzė Liberytė-Liepienė, 1925–1930 m. – Juozas Kardonas, 1930–1934 m. – Alfonsas Dikinis. 1930 m. savivaldybei iš senojo pastato išsikėlus, mokykla jame gyvavo erdviau, joje susirinkdavo iki 120 mokinių. Atsidarius pradinėms mokykloms Voversyse, Pašiliuose ir Juškonyse, mokinių Skiemonių pradinėje mokykloje sumažėjo, 1940 m. jų buvo 60. 1934–1940 m. Skiemonyse dirbo mokytojai Antanas Rudokas ir Ona Karvelytė-Rudokienė.

1944–1949 m. veikė Skiemonių progimnazija, 1949–1953 m. – septynmetė mokykla. 1953 m. Skiemonių mokyklą nusiaubė gaisras, todėl neišliko jos istorijos archyvas. 1953–1997 m. Skiemonyse buvo vidurinė mokykla, kuri nuo 1957 m. išleido 39 abiturientų laidas – beveik 600 mokinių. Mokykla Skiemonyse nuolat dirbo keliuose atskiruose pastatuose. 1964 m. ji įsikėlė į naują mūrinį pastatą, bet ir tuomet dar kiek laiko neapleido ir senųjų. 1997–2010 m. Skiemonyse veikė pagrindinė mokykla, mokėsi 70-80 mokinių. 2010–2012 m. ši mokykla buvo pertvarkyta ir veikė kaip Anykščių Antano Baranausko vidurinės mokyklos Skiemonių pagrindinio ugdymo skyrius, 2012–2016 m. – pradinio ugdymo skyrius, kol ir jis buvo uždarytas, nelikus vaikų.

Skiemonių mokyklos direktoriais dirbo mokytojai: iki 1948 m. – Leonas Silevičius, 1948–1949 m. – Juozas Gindrėnas, 1949–1951 m. – Eleonora Dubovikaitė-Mikalajūnienė, 1951–1954 m. – Boleslovas Dilys, 1954 m. vasarą trumpai Genovaitė Andrikonytė ir Vanda Gervinskaitė-Šnyrienė, 1954–1958 m. – Anicetas Kapčius, 1958–1959 m. – Vida Ožiūnaitė-Kapčiuvienė, 1959–1965 m. – Angelė Umbrasaitė-Krikštaponienė, 1965–1990 m. – Vytautas Miliūnas, 1990–1994 m. – Ona Radvilaitė-Repečkienė, 1994–2010 m. – Regina Pilkienė.

Seniausia Skiemonių biblioteka laikomas vienuolyne buvęs knygų rinkinys. XX a. pirmojoje pusėje Skiemonyse veikė Šaulių sąjungos ir parapijos bibliotekos, nuo 1941 m. – viešoji biblioteka, dabar veikianti kaip Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos padalinys. Nuo 2009 m. bibliotekoje veikia viešosios interneto prieigos taškas.

1930–1931 m. Skiemonyse viršaičio A. Bražėno ir mokytojo Juozo Kardono iniciatyva buvo pastatyta Šaulių salė, panaudojus Sungailos dvaro, priklausiusio Antaninai Maleckienei, svirnus. Šioje salėje vykdavo miestelio šventės, buvo rengiami vaidinimai. Nuo 1958 m. buvusioje Šaulių salėje pradėjo veikti Skiemonių kultūros namai. Dabar Anykščių kultūros centro Skiemonių skyriuje buriasi liaudiškos muzikos ansamblis "Skiemonys" (vadovas – Gintautas Eimanavičius, nuo 1995 m.), mėgėjų teatro kolektyvas (nuo 1998 m.). Nuo 2019 m. buvusioje Šaulių salėje veikia privati maitinimo įmonė "Šaulių karčiama".

Nuo 1925 m. iki šiol Skiemonyse veikia pašto įstaiga. Nuo XX a. pradžios čia teikiamos pirminės medicinos paslaugos, 1913–1942 m. dirbo medicinos felčeris Antanas Žigavičius-Žigas. Nuo 1915 m. miestelyje veikė vaistinė, 1915–1918 m. Skiemonyse dirbo vaistininkas Juozas Adomėnas, 1923–1968 m. – vaistininkas Steponas Žvirblis.

Nuo 1945 m. Skiemonyse veikė kooperatinis ūkis, o 1949 m. sausio 5 d. Skiemonių miestelyje ir šalia jo gyvenę valstiečiai buvo surašyti į "Švyturio" kolūkį, pirmuoju jo pirmininku tapo Jonas Mamėnas. 1950 m. susijungus trims gretimiems kolūkiams: "Švyturys", "Naujoji vaga" ir "Pažanga" – buvo sukurtas Stalino kolūkis, 1950–1958 m. jo centras buvo Skiemonių miestelis. 1954 m. vasario 23 d. prie Stalino kolūkio dar buvo prijungtas ir "Raudonosios žvaigždės" kolūkis (centras – Pūstalaukiai). 1958 m. kovo 7 d. Stalino kolūkis buvo perskeltas į du mažesnius: buvęs "Raudonosios žvaigždės" kolūkis atskirtas ir pavadintas "Ąžuolo" kolūkio (centras – Pūstalaukiai) vardu, o likusioji ūkio dalis liko kaip Skiemonių kolūkis, jo centrine gyvenviete tapo Skiemonių kaimas. Toks kolūkis išliko 1958–1972 m., kol 1972 m. kovo 24 d. prie Skiemonių kolūkio dar buvo prijungtas Diktarų kolūkis. 1980 m. prie Skiemonių kolūkio vėl prijungtas buvęs "Ąžuolo" kolūkis. Toks Skiemonių kolūkis veikė iki 1992 m., kol iširo.

Nuo XX a. pabaigos Skiemonyse veikia dvi nevyriausybinės organizacijos: Skiemonių kaimo bendruomenė ir Anykščių rajono Moterų klubo Skiemonių skyrius. 2014 m. po renovacijos atidaryti Skiemonių bendruomenės namai.

Verslininko Zenono Karalkevičiaus iniciatyva ir lėšomis istoriniame Skiemonių valsčiaus valdybos pastate įrengta Palaimintojo Teofiliaus Matulionio atminimo ekspozicija (2018 m.), atkurtame Nepriklausomos Lietuvos Skiemonių šaulių salės pastate – karčiama "Šaulių namai" (2019 m.). Šalia senųjų valsčiaus ir šaulių salės pastatų ant tvoros dekoratyvinių mūrinių kolonų įtaisytos atminimo lentos su Nepriklausomybės kovų 1919–1920 m. savanorių iš Skiemonių valsčiaus pavardėmis bei įamžintas Vyties Kryžiaus ordino kavalierius skiemonietis Simas Bobelis (2019 m.).

Skiemonių apylinkių istoriją tyrinėjo kraštotyrininkas ir etnografas Antanas Pakalnis (1892–1984), Klevėnų kaimo sodyboje rinkęs įvairias senienas. Kitas Skiemonių apylinkių kraštotyrininkas Steponas Šulskus (1923–1976) paliko turtingus rankraštinius rinkinius apie miestelį bei jo apylinkes. Muziejininkas Raimondas Guobis parengė ir išleido Skiemonių apylinkių kraštotyros monografiją "Ten, už kalvų, Skiemonys" (2000 m.). Kraštotyrininkas Jonas Sriubas sudarė ir išleido kraštotyros monografiją "Senovė ir Skiemonių valsčius" (2014 m.).

Skiemonyse 1893 m. gimė daraktorė Zuzana Pranckevičiūtė-Dapkevičienė, 1895 m. – kariškis, laisvės gynėjas Simas Bobelis, 1935 m. – žurnalistas Zenonas Jonas Mikšys, 1936 m. – mokslininkas ekonomistas ir istorijos publicistas Jonas Rudokas, 1938 m. – mokslininkas gydytojas oftalmologas Kęstutis Sukarevičius, 1941 m. – gamtininkas ir fotografas Kęstutis Verbickas, 1961 m. – pedagogė Danutė Girkutė-Augienė.