Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Juozas MEŠKAUSKAS
2024-03-15

Vardas: Juozas
Pavardė: MEŠKAUSKAS
Gimimo data: 1906-07-21
Gimimo vieta: Vajėšių k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Mokslininkas gydytojas, medicinos pedagogas, visuomenininkas, mokslo istorikas


Tėvai: Julijonas Meškauskas (apie 1863 – ?) ir Rozalija Rimkutė (1880–?) iš Leliūnų – žemdirbiai ūkininkai, turėjo 40 hektarų žemės. Augo šešių vaikų šeimoje su dviem broliais ir trim seserimis, buvo vyriausias. Broliai ir seserys: Rozalija Meškauskaitė-Budreikienė (1907–?) – žemdirbė, 1948–1957 m. tremtinė Krasnojarsko krašte, Antanas Meškauskas (1910–?), Elena Meškauskaitė-Žvirblienė (1911–?) – žemdirbė, 1948–1960 m. tremtinė Krasnojarsko krašte, Sofija Meškauskaitė (1914–?) ir Povilas Meškauskas (1915–?). Dar dvi vyresniosios seserys Ona Meškauskaitė (1904–?) ir Teklė Meškauskaitė (1905–?) mirė vaikystėje.

1906 m. liepos 23 d. Debeikių bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Povilas Šimkevičius.

Mokėsi Debeikių (Anykščių r.) pradžios mokykloje, papildomai buvo mokomas privačiai namuose. Trumpai mokėsi Utenos "Saulės" gimnazijoje, 1923 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą, 1923–1927 m. mokėsi Ukmergės gimnazijoje. Nuo mokyklinių metų jis buvo ateitininkas, buvo išrinktas Ukmergės gimnazijos ateitininkų kuopos pirmininku.

1927–1933 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete Kaune, įgijo gydytojo išsilavinimą.

Studijuodamas nuo 1929 m. J. Meškauskas buvo studentų medikų "Gajos" korporacijos pirmininkas, nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universiteto studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas. 1929 m. gruodį už ateitininkų veiklą jis buvo suimtas ir 44 dienas kalintas Varnių (Telšių r.) lageryje.

1933–1939 m. J. Meškauskas dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų klinikoje felčeriu, vėliau asistentu.

1937 m. Vytauto Didžiojo universitete jis apsigynė disertaciją "Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų ankstyvos diagnozės ir gydymo klausimu" ir gavo medicinos daktaro laipsnį.

1938 m. jis stažavosi Vienoje (Austrija), Miunchene ir Berlyne (Vokietija), grįžęs parašė ir apsigynė habilitacijos darbą tema "Diabeto problema ir jos gydymas dabartiniu metu". 

1939–1941 m. J. Meškauskas buvo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto privatdocentas ir docentas, 1941–1944 m. – ekstraordinarinis profesorius, Vidaus ligų klinikų vedėjas ir paskutinis Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto dekanas. Jis pirmasis pradėjo dėstyti gastroenterologijos kursą studentams medikams. Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu jis priklausė slaptam sukilimo komitetui. Jo iniciatyva Medicinos fakultetas veikė ir tuo metu, kai vokiečių okupacinė valdžia studijas universitete nutraukė.

Kaip Vytauto Didžiojo universiteto Senato narys J. Meškauskas 1942 m. savaitę buvo kalinamas už tai, kad atsisakė leisti vokiečiams mobilizuoti studentus į darbo ir karinę tarnybą.

1944 m. vasarą, lydėdamas vokiečių evakuojamą Medicinos fakulteto medicininę aparatūrą, J. Meškauskas pasitraukė į Vokietiją. Nuvykęs į Berlyną, jis buvo paskirtas į Kempfenhauzo (Kempfenhauzen am Starnberger See) vokiečių ligoninę vidaus ligų skyriaus vedėju ir dirbo iki 1945 m. gegužės mėnesio, kol baigėsi karas. 1945 m. įkūrus UNRA (pabėgėlių) ligoninę Augsburge, iki 1949 m. ten dirbo vidaus ligų skyriaus vedėju. 1946–1948 m. jis buvo Lietuvių tremtinių gydytojų sąjungos pirmininkas, 1949 m. – Tarptautinės tremtinių gydytojų sąjungos komiteto narys, vicepirmininkas.

Nuo 1949 m. vasaros J. Meškauskas įsikūrė ir iki gyvenimo pabaigos pasiliko JAV. Po stažuotės jis gavo teisę verstis privačia gydytojo praktika Ohajo ir Ilinojaus valstijose, apie 1952 m. pasistatė privačią kliniką Čikagoje ir teikė gydytojo paslaugas, rūpinosi lietuvių gydytojų aklimatizacija JAV.

Vėliau apie 20 metų jis dirbo Čikagos (Ilinojaus valstija) Alkoholikų ir narkomanų gydymo institute medicinos direktoriumi, o išėjęs į pensiją apsigyveno Beverli Šorese (Beverly Shores, Indianos valstija).

J. Meškauskas 1949–1957 m. buvo Ateitininkų federacijos vyriausiosios tarybos pirmininkas, taip pat Ilinojaus valstijos lietuvių gydytojų draugijos pirmininkas, Lietuvių medicinos muziejaus Čikagoje garbės kuratorius. Jis buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, dirbo Amerikos lietuvių taryboje, Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete, Lietuvių krikščionių demokratų sąjungoje.

Jis buvo pirmasis aukotojas, 1996 m. savo 100 JAV dolerių indėliu atsiliepęs į anykštėno visuomenininko Juozo Šiaučiulio iniciatyvą surinkti aukų ir taip pastatyti Anykščiuose paminklą Laisvei. Paminklas buvo pastatytas 2002 m. (autorius – skulptorius Vladas Vildžiūnas).

J. Meškauskas iki gilios senatvės rašė mokslinius straipsnius vidaus ligų klausimais žurnalui "Medicina", bendradarbiavo "Drauge", "Tėvynės sarge" ir kituose išeivijos laikraščiuose.

Jis parengė ir išleido keletą knygų: "Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ankstyvos diagnozės ir gydymo klausimu" (1937 m.), "Diabeto problema ir jo gydymas dabartiniu metu" (1939 m.), "Elektrokardiografijos pagrindai" (1949 m.), studiją apie alkoholizmą. Svarbiausias jo kūrinys – "Lietuvos medicinos istorija", rašyta 1970–1985 m. ir išleista Čikagoje 1987 m.

J. Meškauskas buvo apdovanotas Popiežiškojo Šv. Silvestro ordino Riterio kryžiumi (1987 m.) už krikščionišką mokslinę ir visuomeninę veiklą.

2006 m. Lemonte (Čikaga, Ilinojaus valstija, JAV) J. Meškauskas atšventė savo 100 metų jubiliejų, vėliau iki gyvenimo pabaigos žvaliai minėjo kiekvienas savo metines. Jo šeimoje buvo branginama lietuvių kalba.

Vedė 1936 m. Kaune, žmona Janina Petrauskaitė-Meškauskienė-Jone Meskauskas (1905–1999) – gydytoja. Liko našlys. Duktė Marija Aldona Meškauskaitė-Gaižutienė (g. 1937 m.) – mokslininkė biochemikė, dailininkė keramikė, sūnus Jonas Algimantas Meškauskas (g. 1941 m.) – verslininkas finansininkas. 

Mirė 2010 m. spalio 21 d. Beverli Šorese (Beverly Shores, Indianos valstija, JAV). Palaikai kremuoti, atgabenti į Lietuvą ir kartu su anksčiau mirusios žmonos palaikais palaidoti Debeikių kapinėse. Kapą ženklina akmeninė Rūpintojėlio statula ir stela su įrašu: "Profesorius / Juozas Meškauskas / 1906–2010 / Gydytoja / Jonė Meškauskienė / 1905–1999".

J. Meškausko prisiminimai publikuoti rinkinyje "Manėm, kad greit grįšim : 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944 m." (2014 m.).

Sukurtas dokumentinis filmas "Viltis abipus Atlanto. Profesorius Juozas Meškauskas" (režisierius Justinas Lingys, 2022 m.).

J. Meškausko asmeninės bibliotekos ir archyvo dalis (22 dėžės dokumentų) jo dukters M. A. Gaižutienės rūpesčiu 2017 m. rudenį perduota Anykščių L. ir S. Didžiulių viešajai bibliotekai. 2018 m. birželį bibliotekai perduotas saugoti ir svarbiausias J. Meškausko apdovanojimas – Popiežiškasis Šv. Silvestro ordinas. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrius sudarė J. Meškausko personalinį rankraščių ir kitų asmeninių dokumentų fondą F.35, kuriame yra 327 saugomi vienetai, apimantys 1933–2008 m. laikotarpį.