Tėvai: Aleksandras Montvila (1845–1908) – dvarininkas bajoras (herbas Kolomna) ir Vanda Brochockaitė-Montvilienė (1858–1907) – dvarininkė bajorė (herbas Prawdzic). Brolis ir sesuo: Aleksandra Marija Montvilaitė-Gecevičienė (1880–?), Vladislovas Montvila (1885–1942) – dvarininkas bajoras, teisininkas, 1940–1942 m. politinis kalinys, miręs lageryje. Dėdė (tėvo brolis) Stanislovas Adomas Montvila (1941–1916) – dvarininkas bajoras, verslininkas ir mecenatas.

Apsigyvenęs XX a. pradžioje Troškūnų (Anykščių r.) dvare, po dėdės mirties 1916 m. jis paveldėjo šį dvarą ir jame užsiėmė žemdirbyste bei plėtojo verslus iki 1940 m. Iki 1922 m. dvaras turėjo apie 300 ha žemės, jame veikė spirito varykla, pieninė, lentpjūvė, dvare buvo puoselėjamas parkas su tvenkiniais.

Senieji dvaro rūmai Pirmojo pasaulinio karo metais buvo sugriauti, naujus rūmus S. A. Montvila pastatė apie 1926 m. Minima, kad 1928 m. Troškūnų dvare jis buvo atidaręs mokyklą vargšų vaikams nemokamai mokyti lietuvių ir lenkų kalbomis.

1928 m. kartu su kitais verslininkais jis įkūrė žemės ūkio melioracijos ir statybos akcinę bendrovę "Agrikultūra".

S. A. Montvilai priklausė ir Verškainių bei Antakalnio dvarai netoli Pabaisko (Ukmergės r.).

Vedė 1912 m. balandžio 3 d. Troškūnų bažnyčioje (sutuokė klebonas Antanas Stapulionis), žmona Ona Klara Montvilaitė-Kamarauskienė (1878–1930) – dvarininkė grafienė, dėdės Vincento Montvilos (1846–1903) duktė. Liko našlys. Vaikų nesulaukė.

Vėl vedė 1934 m. balandžio 30 d. Troškūnų bažnyčioje, žmona Jadvyga Huščaitė-Montvilienė. Vaikų nesulaukė.

Mirė ?

Sovietinės okupacijos metais S. A. Montvilos dvaras buvo nacionalizuotas, jame įsikūrė Troškūnų tarybinio ūkio centras.