Kaimas Traupio seniūnijoje už 4 kilometrų į šiaurę nuo Traupio. Iš šiaurės bei vakarų kaimą riboja Nevėžio upė, pietine kaimo puse eina kelias Troškūnai–Traupis. Ribojasi su Skauradų, Kondratuvkos, Laukagalių, Degsnių ir Naujadalio kaimais, Maksimiškio viensėdžiu.

Negyvenamas kaimas (2001, 2011 m.). Girelės kaimas 1978 m. gegužės 31 d. Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsaku buvo išregistruotas iš gyvenamųjų vietovių registro, teritorija padalinta gretimiems Laukagalių ir Degsnių kaimams. Minint Vietovardžių metus, 2019 m. Girelės kaimo vardas ir istorinės ribos atkurtos Lietuvos Respublikos vietovių registro sistemoje REGIA.

1923 m. kaime buvo 1 sodyba – 13 gyventojų. 1938 m. kaime buvo 2 sodybos – 14 gyventojų, turėjo 108 ha žemės.

1922 m. buvo įkurta Girelės pradžios mokykla. Joje dirbo mokytojai Izidorius Stankus, Sofija Riškaitė-Gruzdienė, Viktorija Čeinskaitė ir kiti. Po Antrojo pasaulinio karo mokyklos vedėjais dirbo: iki 1948 m. – Antanas Kukanka, 1948–1950 m. – Jonas Martinaitis (1921–?), kuris 1950 m. birželį sovietinės valdžios buvo represuotas ir įkalintas lageryje, 1950–1951 m. – Kazimieras Konstantinavičius, 1951–1953 m. – Regina Dailidonytė, 1953–1954 m. – Janina Budrytė-Pankevičienė, 1954–1955 m. – Marija Zenkevičiūtė-Ustinavičienė, 1955–1959 m. – Elena Laimutė Valiulytė-Keraitienė, 1959–1966 m. – Bronius Žilys, 1966–1971 m. – Leokadija Žilienė. Mokykla veikė iki 1971 m., kol buvo uždaryta, nelikus vaikų.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Girelės buvo ištremta į Sibirą 1 šeima.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į "Nevėžio" kolūkį, vėliau, stambinant ūkius, nuo 1959 m. priklausė "Vienybės" (nuo 1989 m. – Traupio) kolūkiui, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklausė Traupio parapijai. Kapinių nebuvo.

Girelėje 1917 m. gimė laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas Simonas Dailidėnas-Vėtyklė, 1940 m. – mokslininkas inžinierius Stanislovas Sakalauskas.