TRAUPIS
Vietovės aprašymas rengiamas. Papildykite žinias apie šią vietovę el. p.: info@anykstenai.lt
  Gretimos vietovės:
KLAIBŪNAI | LAUKAGALIAI | MACIŪNAI | MICKŪNIŠKIAI | SURDAUGIAI | ŽIURLIAI |

2017-05-27   |   Spausdinti

Vieta žemėlapyje

Miestelis Anykščių rajone už 28 kilometrų į vakarus nuo Anykščių. Įsikūręs dešiniajame Nevėžio upės krante prie kelio Kavarskas–Raguva, netoli Nevėžio santakų su Pienia, Nevėže ir Lepeika. Ribojasi su Klaibūnų, Žiurlių, Maciūnų, Mickūniškių, Surdaugių ir Laukagalių kaimais.

Seniūnijos (nuo 1995 m.) ir seniūnaitijos (nuo 2009 m.) centras. Yra 179 gyventojai (2011 m.). Traupyje yra Nevėžio, Jaunimo, Laukagalių, Žerkiškių, Papartynės ir Liepų gatvės. 

2008 m. patvirtintas Traupio herbas, kuriame vaizduojama šerinė kalnarūtė – į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas nykstantis augalas, aptiktas tik trijose Lietuvos vietose, tarp jų ir Traupyje. Traupio miestelio vardu pavadinta viena gatvė Troškūnuose (Anykščių r.).

Nuo 1516 m. minimas Traupio dvaras, kurį įvairiais laikotarpiais valdė Mikalojaičiai, Franckevičiai, Giedeliai, Siesickiai, Kerbedžiai, Kontautai ir kiti savininkai. Lietuvos Metrikoje minimi 8 Traupio apylinkių bajorai, kurie turėjo tiekti kariuomenei arklius. Dar prieš baudžiavos panaikinimą XIX a. Traupio dvaro valstiečiai buvo paversti činšininkais, dvarininkai Kerbedžiai suteikė jiems įvairių lengvatų. Ilgai buvo prisimenamas ir šviesių pažiūrų lietuvis Traupio dvarininkas Antanas Kontautas, valdęs Laukagalių dvarą šalia Traupio.

XVI a. Traupis gavo miestelio steigimo privilegiją, o XVII a. pradžioje jau turėjo ir turgaus privilegiją kartu su Anykščiais, Viešintomis ir Jurgiškiu, paskui ją išsaugojo ir XVIII a. Kaip liudija išlikę dokumentai, 1516 m. balandžio 19 d. Lietuvos Didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis suteikė bažnyčios steigėjams Jurgiui ir Petrui Mikalojaičiams teisę laikyti Traupyje karčemas ir iš jų gauti pajamų. Palikuonių prašymu 1568 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos Didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas patvirtino šias teises.

Traupis buvo 1863 m. sukilimo sūkuryje. 1863 m. rugsėjo 22 d. Dominyko Felicijono Maleckio vadovaujami sukilėliai prie Traupio kovėsi su Rusijos kariuomenės kapitono Djakonovo vadovaujamu kariniu daliniu – 100 pėstininkų ir 40 kazokų, kurie užtiko sukilėlius jų stovykloje, prie Traupio tada žuvo 9 sukilėliai ir dar vienas buvo sužeistas.

XX a. pradžioje, tiek carinės Rusijos laikais, tiek ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1918–1931 m. Traupis buvo Traupės valsčiaus centras ir priklausė Ukmergės apskričiai. 1892 m. Traupyje buvo 12 namų – 79 gyventojai, 1903 m. miestelyje jau buvo 271 gyventojas, 1923 m. – 25 sodybos, 231 gyventojas. 1923 m. Traupės valsčiui priklausė 88 vietovės (7 dvarai, 12 palivarkų, 26 kaimai, 42 viensėdžiai ir miestelis), buvo 610 ūkių, 3925 gyventojai. 1931 m. valsčius buvo išformuotas, o miestelis prijungtas prie Panevėžio apskrities Raguvos valsčiaus, kuriam priklausė iki 1950 m.

Traupyje nuo 1925 m. veikė pašto agentūra, priklausiusi Kavarsko, paskui Raguvos paštui, smulkaus kredito draugija, vartotojų kooperatyvas. 1926–1928 m. Ūkininkų sąjunga buvo įsteigusi pieninę, miestelyje veikė dvi parduotuvės – Antano Kazlausko ir Mykolo Gutausko, kelios amatininkų dirbtuvės.

1950–1995 m. Traupis buvo apylinkės centras, 1950–1959 m. apylinkė priklausė Troškūnų rajonui, 1959–1995 m. – Anykščių rajonui, kol 1995 m. Traupis tapo Anykščių rajono savivaldybės seniūnijos centru. Traupio seniūniją sudaro vienas miestelis, 25 kaimai ir 1 viensėdis, nuo 2009 m. joje įsteigtos dvi seniūnaitijos. Seniūnijos teritorijoje gyvena 818 žmonių (2011 m.). Traupio seniūne nuo 2004 m. dirba Daiva Tolušytė.

1959 m. Traupyje gyveno 157 žmonės, 1970 m. – 214, 1979 m. – 221, 1986 m. – 249, 1995 m. – 242, 2001 m. – 229 gyventojai.

1515 m. kovo 31 d. Vilniaus vyskupas Vaitiekus Radvila (1476–1519) įsteigė Traupio parapiją ir pašventino pirmąją medinę Traupio Šv. Mikalojaus bažnyčią, kurią pastatė Traupio dvaro savininkai Jurgis ir Petras Mikalojaičiai su žmonomis Elžbieta ir Liudmila. Jai išlaikyti dvarininkai dovanojo Dinavavos, Kantumiškio ir Kuklėnų kaimų žemes. Pirmuoju Traupio klebonu tuomet buvo paskirtas iš Plocko vyskupijos perkeltas kunigas Mikalojus Miesekas. Nuo XVI a. vidurio jau minima Traupio Šv. Onos parapija, ji yra ir 1669 bei 1744 m. Vilniaus sinodo parapijų sąrašuose.

XVIII a. viduryje Traupio dvarininkas Ignas Franckevičius bylinėjosi su klebonu Andriumi Tauginu (1741–?), skundė jį vyskupui, bet paskui 1785 m. Traupyje kartu su kitais aplinkiniais dvarininkais pastatė naują medinę bažnyčią. 1781 m. Traupio parapijai priklauso 2028 parapijiečiai. 1832 m. bažnyčiai priklausė Maciūnų, Pusbačkių ir Vičiūnų kaimai, ją išlaikę. 1841–1843 m. carinės Rusijos valdžia sumažino bažnyčių žemės valdas, paliko parapijai 33 dešimtines žemės, o Traupio klebonui pradėjo mokėti algą kaip penktos, žemiausios, klasės parapijos valdytojui. 1853 m. rugpjūtį, pakeliui iš Kavarsko į Raguvą, ir 1855 m. rugpjūtį, pakeliui iš Ramygalos į Troškūnus, Traupio parapiją vizitavo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.

1887–1892 m. klebono Juozapo Butvydo iniciatyva Traupyje pastatyta dabartinė tinkuoto plytų mūro neoklasicistinė, neobaroko bruožų turinti Šv. Onos bažnyčia. Ją konsekravo Žemaičių vyskupas Gasparas Cirtautas. Bažnyčia turėjo 36 dešimtines žemės, 1882 m. parapijai priklausė 4772 tikintieji, amžių sandūroje Traupyje veikė altarija. Klebonas Stanislovas Šliogeris 1908 m. atnaujino bažnyčios altorius, 1909–1910 m. pastatė naują kleboniją, 1911 m. pastatė "Jėzaus, apsunkinto kryžiumi" skulptūrą ant masyvaus postamento priešais šventoriaus vartus, 1912 m. sumontavo Vaclovo Bernotskio Varšuvoje (Lenkija) pagamintus 10 balsų vargonus. Klebonas Domininkas Tuskenis-Tuskevičius 1928 m. kapitališkai suremontavo bažnyčią. Tarpukariu veikė Traupio parapijos biblioteka, kurioje 1919 m. buvo 118, 1932 m. – 1526, 1940 m. – 605 knygos. 1935 m. rugpjūčio 16–18 dienomis Traupio parapiją vizitavo Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas.

Bažnyčios pastatas stačiakampio plano 41,5 metro ilgio ir 16 metrų pločio, su 30 metrų aukščio fasado bokštu. Jame buvo įkelti du varpai: didysis, sveriantis 538 kilogramus, išlietas 1907 m. Valdajuje (Rusija), ir mažasis, apie 64 kilogramų, datuotas 1634 m. Šį varpą Pirmojo pasaulinio karo metais besitraukiantys rusai buvo pagrobę, paskui Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo paslėptas – pakastas netoli bažnyčios. Varpas atsitiktinai buvo rastas 1976 m., kasant Traupio mokyklos pastato pamatus, ir vėl įkeltas į varpinę. Yra 3 altoriai, dešiniajame esantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas, žinomas nuo XVII a. (dvarininko Giedelio 1693 m. buvo įtaisytas specialiai jam pastatytoje koplyčioje, paskui perkeltas į bažnyčią) ir vadinamas Giedeliniu, laikomas turinčiu stebuklingų galių (restauravo Janina Bilotienė 1986 m.).

Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora, jame palaidotas bažnyčios statytojas J. Butvydas ir kiti kunigai: Stanislovas Šliogeris (1918 m.), Adolfas Bausys (1945 m.), Steponas Galvydis (1999 m.). Šventoriuje taip pat pastatytas medinis stogastulpis ir "Šv. Onos ir Švč. Marijos" skulptūrinis paminklas su įrašu "Ačiū Tau, Šv. Ona, už mūsų parapijos globą 1892–1992", skirtas bažnyčios 100-mečio sukakčiai pažymėti (autorius – skulptorius Alfredas Pajuodis, 1992 m.).

Nuo įsteigimo 1515 m. iki 1926 m. Traupio parapija priklausė Vilniaus vyskupijos Ukmergės dekanatui, nuo 1926 m. priklauso Panevėžio vyskupijai, iš pradžių Raguvos, o šį panaikinus – Anykščių dekanatui. Didžiausia Traupio parapijos šventė – tituliniai Šv. Onos atlaidai liepos 26 d. Kitos parapijos šventės: Šv. Jurgio atlaidai balandžio 23 d., Šv. arkangelo Mykolo atlaidai rugsėjo 29 d. ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo atlaidai gruodžio 8 d.

Traupio parapiją administravo kunigai: nuo 1515 m. – Mikalojus Miesekas, 1767 – po 1785 m. – Andrius Tauginas, apie 1808 m. – Rapolas Medzigorskis, 1826–1848 m. – Kajetonas Bartašauskas (Kajetan Bartoszewski), 1848–1853 m. – Pranciškus Orvydas, 1853–1874 m. – Juozapas Adomavičius (1821–1874, miręs ir palaidotas Traupio kapinėse), 1874–1881 m. – Fortūnatas Bilevičius, 1881 m. pavasarį ir vasarą – Ignotas Petrkevičius, 1881–1887 m. – Jonas Kiška, 1887–1899 m. – Juozapas Butvydas, 1900–1901 m. – Mykolas Šaikūnas, 1901 m. – Antanas Justinavičius, 1901–1906 m. – Jonas Mickaniauskas, 1906–1918 m. – Stanislovas Šliogeris, 1921–1940 m. – Domininkas Tuskenis, jam susirgus 1927–1928 m. – Zenonas Karečka, 1940–1944 m. – Jurgis Šimonėlis, 1944–1958 m. – Juozapas Mėlis, 1958–1964 m. – Ignas Šaučiūnas, 1964–1999 m. – Steponas Galvydis, 1999–2008 m. – Gintautas Gudas. Nuo 2008 m. Traupyje reziduojančio dvasininko nėra, 2008 m. Traupio parapiją administravo Troškūnų klebonas Saulius Filipavičius, nuo 2008 m. ją administruoja Raguvos (Panevėžio r.) klebonas Juozas Janulis.

Be katalikų bažnyčios Traupyje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje veikė ir žydų sinagoga, gyveno negausi žydų bendruomenė.

Traupio kapinės nuo XIX a. vidurio iki šiol yra vakariniame miestelio pakraštyje. Senoji jų dalis XX a. pradžioje buvo apjuosta akmenine tvora su metaliniais vartais. Yra žinoma, kad 1873 m. kapinėse stovėjusi medinė koplyčia, vėliau sunykusi. Kapinės buvo išplėstos 1903 m., paskui XX a. antrojoje pusėje ir XXI a. pradžioje, jose laidojama. Kapinėse gausu išlikusių XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios antkapinių paminklų.

Po Antrojo pasaulinio karo  iš Traupio buvo ištremtos Grabių, Kontautų ir Pučinskų šeimos.

XX a. antrojoje pusėje Traupis buvo "Vienybės", Traupio kolūkio centrinė gyvenvietė, kol 1992 m. šis ūkis buvo likviduotas, žemę dirba pavieniai ūkininkai.

Iš istorijos šaltinių žinoma, kad Traupio parapinė mokykla jau veikė 1777 m., tuo metu joje mokėsi 11 vaikų. Manoma, kad ji galėjo veikti iki 1831 m., vėliau tikriausiai uždaryta, nes XIX a. viduryje ir antrojoje pusėje apie Traupio mokyklą jokių žinių nėra. Pasaulietinė mokykla Traupyje buvo įsteigta 1911 m., bet Pirmojo pasaulinio karo metais nustojo veikusi. 1918–1919 m. minimas Traupyje dirbęs mokytojas Jurgis Keblas, nors mokykla oficialiai įsteigta tik 1919 m. spalio 10 d.  

Nuo 1919 m. lapkričio Traupio vaikai mokėsi patalpose Janapolio dvare, nes miestelyje nepavyko rasti tinkamų patalpų. Pradžios mokyklai Janapolio dvaro ūkvedys Jonas Danilevičius skyrė salę ir patalpas personalui apgyvendinti. Pirmuoju mokytoju ir mokyklos vedėju 1919–1924 m. dirbo Antanas Tamošiūnas (1887–?). 1924 m. mokykla iš Janapolio perkelta į Traupį ir atidarytas antrasis komplektas, su juo dirbo mokytojas Paulius Strazdas (1902–?).

Iki 1940 m. veikusioje dviejų komplektų keturių skyrių pradžios mokykloje mokėsi 80-110 mokinių, jai vadovavo vedėjai: 1924–1926 m. – Paulius Strazdas, 1926–1928 m. – Kostas Krikštopaitis, 1928–1929 m. – Magdalena Šeporaitytė, 1929–1931 m. – Alfonsas Skorupskas, 1931–1941 m. – Antanas Gruzdys (1906–?), Mokykloje dirbo mokytojai: 1924–1926 m. – Aleksandra Slučkaitė, 1926–1928 m. – Pranas Kačkus, 1928 m. Ona Kadžienė, 1928–1932 m. – Kostė Jankauskaitė, 1932–1936 m. – Vanda Marija Žiaugrytė, 1936–1941 m. – Zofija Riškaitė-Gruzdienė (1914–?).

1933–1934 m., vedėju dirbant A. Gruzdžiui, Traupio pradžios mokyklai buvo pastatytas naujas medinis dviejų aukštų pastatas, kuriame vaikai mokėsi iki 1976 m., vėliau jis panaudotas kitoms reikmėms, bet išlikęs iki šiol.  Nuo 1940 m. mokykloje pradėjo veikti penktasis, paskui ir šeštasis skyriai. 1941 m. birželį ištrėmus mokytojų Gruzdžių šeimą, nuo 1941 m. rudens mokykloje dirbo mokytojai Domas Urbonas ir Vanda Šeškauskienė, nuo 1942 m. rudens – vedėjas Pranas Pakšys (1917–?) ir mokytojai Domas Urbonas ir Antanas Lekas. 1944 m. pavasarį mokyklą lankė 162 mokiniai. Vėliau mokykloje dirbo mokytojai Bujanauskas, Šilinskas, nuo 1945 m. pradinės mokyklos vedėjas buvo Rapolas Raila. 

Jam vadovaujant, nuo 1949 m. šešių skyrių pradinė mokykla pertvarkyta į septynių klasių mokyklą, 1952 m. ji išleido pirmąją septintokų laidą. Traupio septynmetės mokyklos direktoriumi iki 1954 m. dirbo Rapolas Raila, mokykloje dirbo mokytojai Anelė Railienė (1950–1954 m.), Hiliaras Eigelis (iki 1959 m.), Pranciška Eigelienė (iki 1959 m.), Janina Vizbaraitė (nuo 1951 m.), Stefanija Lazickaitė (1951–1956 m.), Vilhelmina Poviliūnaitė-Kaminskienė (1950 m.). Gausėjant mokinių skaičiui, 1954 m. mokykla pertvarkyta į priaugančią vidurinę, kuri 1958 m. išleido pirmąją vienuoliktokų abiturientų laidą (15 mokinių). Vidurinės mokyklos direktoriais dirbo: 1954–1956 m. – Jonas Kuodis, 1956–1958 m. – Antanas Marcinkevičius, 1958 m. nuo pavasario iki rudens – Viktoras Sabaliauskas, 1958–1961 m. – Viktorija Balnienė, 1961–1962 m. – Petras Baltušis, 1962–1968 m. – Gintautas Pakalnis, 1968–1970 m. – Vladas Kurcikevičius. Jam vadovaujant, 1969 m. Traupio vidurinė mokykla, išleidusi 11 laidų su 114 abiturientų, buvo pertvarkyta į aštuonmetę.

Traupio aštuonmetės mokyklos, veikusios 1969–1994 m., direktoriais dirbo: iki 1970 m. – V. Kurcikevičius, 1970–1978 m. – Jonas Rimša. Jam vadovaujant, 1976–1977 m. buvo pastatytas naujas Traupio mokyklos pastatas, kuriame mokykla veikia iki šiol. 1978–1983 m. mokyklai vadovavo direktorė Angelė Šidagienė, 1983–1988 m. – Palmira Šapelienė, paskui ilgiausiai 1988–2003 m. Traupio aštuonmetei, nuo 1994 m. – devynmetei, nuo 2002 m. – pagrindinei mokyklai vadovavo Sigutis Obelevičius. Prie mokyklos jis 1989 m. įkūrė vienintelį Lietuvoje ekologinio švietimo bazę – unikalų mokyklinį botanikos sodą, kuriame dabar auginama daugiau kaip 9 tūkst. augalų rūšių iš viso pasaulio, mokyklos teritorijoje auga 80 proc. Lietuvoje žinomų augalų. 2003–2009 m. mokyklai vadovavo direktorė Vilmantė Kalibatienė-Point.

Mokinių skaičius Traupio mokykloje labai keitėsi: 1958 m. – 246, 1969 m. – 193, 1979 m. – 135, 1988 m. – 72, 1993 – 40. Dabar Traupio pagrindinėje (10 klasių) mokykloje mokosi 100–120 mokinių, jai vadovauja direktorė Janina Palikevičienė (nuo 2009 m.).

Traupio miestelis XX a. pirmojoje pusėje garsėjo savo choru, kuris giedojo bažnyčioje bei rengė programas tautinių ir valstybinių švenčių progomis. Traupio choras, vadovaujamas vargonininko Petro Sližio, dalyvavo Pirmojoje dainų šventėje Kaune 1924 m., Antrojoje Dainų šventėje Kaune 1928 m. bei Trečiojoje dainų šventėje Kaune 1930 m. Choro giedamomis lotyniškomis mišiomis žavėdavosi Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas.

Dabar Traupyje veikia Anykščių kultūros centro skyrius, subūręs suaugusiųjų bei vaikų ir jaunimo dramos kolektyvus, jaunimo šokių kolektyvą ir liaudies muzikos ansamblį. 2007 m. susibūrė Traupio vaikų etnografinis ansamblis "Kalavartas". 

1951 m. Traupyje buvo įsteigta biblioteka, veikianti iki šiol kaip Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos padalinys.  Nuo 2005 m.  bibliotekoje  veikia viešosios  interneto  prieigos  taškas, Traupio biblioteka pasižymi aktyvia kraštotyros veikla.

1996–2011 m. Traupyje veikė Šv. Martyno šeimyninė vaikų sodyba (2010–2011 m. – Šv. Martyno šeimyna), kurią įkūrė ir prižiūrėjo Elenos (1949–2010) ir Aleksandro (g. 1950 m.) Ilgūnų šeima. Mirus šeimynos motinai E. Ilgūnienei, šeimyna persikėlė gyventi į Vilniaus rajoną.

2015 m. Traupyje surengti "Metų traupiečio" rinkimai. Šį simbolinį titulą pelnė Traupio bendruomenės pirmininkė Janina Savickienė, o keturių knygų autorė moksleivė Indrė Musteikytė paskelbta Metų jaunąja traupiete.

Traupyje, prie bažnyčios, pastatytas koplytstulpis "Už Lietuvos laisvę kentėjusiems ir žuvusiems 18311991 m." (autorius – tautodailininkas medžio drožėjas Vladas Šleivys). 2006 m. liepos 28 d. Traupyje atidengtas paminklas iš granito ir lauko akmenų su metaliniu ornamentuotu kryžiumi ir užrašu: "Žuvo už Lietuvos laisvę 1947 m. 07 28 Albinas Sauliūnas-Saulėgrąža, gim. 1926 m., Kleopas Timinskas-Maras, gim. 1928 m." (įamžinimo autoriai Povilas Kulvinskas ir Vytautas Bražinskas), skirtas Traupio miestelyje susiprogdinusiems laisvės gynėjams. Minint miestelio 500 metų sukaktį, centre pastatytas paminklinis akmuo su akmenine Rūpintojėlio skulptūra ir memorialine lenta, kurioje iškaltas Traupio herbas ir įrašas: "Traupis / 1516–2016" (2016 m.).

Bibliotekininkė ir kraštotyrininkė Ramunė Musteikienė sudarė ir išleido kraštotyros rinkinį "Traupis" (2013 m.).

Traupyje 1851 m. gimė gydytojas mokslininkas Samuelis Jamesas Meltzeris, 1915 m. – kompozitorius ir chorvedys Pranas Sližys, 1918 m. – kompozitorius, chorvedys ir žurnalistas Stasys Sližys, 1920 m. – vargonininkas ir chorvedys Bronius Sližys, 1924 m. – kultūros organizatorė pasakorė Elena Gutauskaitė-Juzėnienė, 1927 m. – dailininkė tapytoja Valerija Vanagaitė-Ostrauskienė, 1934 m. – tautodailininkas Vytautas Ulevičius, 1940 m. – gydytojas fiziologas Alvydas Janulis, 1942 m. – valstybės tarnautojas ir kraštotyrininkas Mykolas Tunkevičius, 1957 m. – pedagogas ir muziejininkas Henrikas Juzėnas, 1965 m. – inžinierius informatikas Algimantas Malickas, 1976 m. – kalbininkė Rima Malickaitė.