Kaimas Troškūnų seniūnijoje už 6 kilometrų į rytus nuo Troškūnų. Ribojasi su Rudžionių, Gurskų ir Kalnuočių kaimais, Gečionių, Daugėliškių, Menčeniškių ir Samanų viensėdžiais. Įsikūręs į šiaurę nuo krašto kelio Anykščiai–Panevėžys. Pietiniu kaimo pakraščiu teka upelis Gaižupis – Juostos dešinysis intakas, čia yra jo ištakos.

Yra 8 sodybos – 27 gyventojai (2001 m.), 28 gyventojai (2011 m.). Priklauso Smėlynės seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1789 m. balandžio 22 d. sudarytame Troškūnų parapijai priklausančių dvarų, bajorkaimių, kaimelių generaliniame rejestre minimi ir Mažionys. 1923 m. kaime buvo 15 sodybų – 72 gyventojai. 1923 m. taip pat minimi Mažionių II viensėdžiai – 8 sodybos, 33 gyventojai. 1925 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 209,435 ha žemės.

Kaime veikė Pavasarininkų organizacija, rengdavo susirinkimus, gegužines.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Mažionių buvo ištremti į Sibirą 5 asmenys.

Nuo 1944 m. iki 1963 m. sausio 12 d. veikė Anykščių apskrities Troškūnų valsčiaus (nuo 1950 m. – Troškūnų rajono, nuo 1959 m. – Anykščių rajono) Mažionių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Latavos apylinkės.

1949 m. liepos 21 d. kaime buvo įkurtas į M. Melnikaitės kolūkis. Vėliau, stambinant ūkius, 1951–1953 m. kaimas priklausė "Pirmūno" kolūkiui, 1953–1964 m. – "Pažangos" kolūkiui, 1964–1977 m. – Troškūnų tarybiniam ūkiui, 1977–1992 m. – "Aukštakalnio" kolūkiui, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Troškūnų parapijai. Kapinių nebuvo.

Mažionyse 1927 m. gimė chemikas technologas ir energetikas Antanas Gaidamavičius.