Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 10 kilometrų į šiaurę nuo Kavarsko. Ribojasi su Aleksandravos, Apykelių, Naujonių ir Dabužių kaimais. Per kaimą eina Troškūnų–Kavarsko vieškelis. Į šiaurės vakarus nuo kaimo driekiasi Dabužių miškas ir jame esantis Paraisčių durpynas. Per kaimą teka upė Susiena – Šventosios dešinysis intakas.

Yra 2 sodybos – 2 gyventojai (2001 m.), 7 gyventojai (2011 m.). Priklauso Dabužių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1744 m. Vilniaus vyskupijos sinodo leidinyje minimas Paraisčių kaimas. 1923 m. kaime buvo 10 sodybų – 54 gyventojai. 1921 m. Paraisčių viensėdyje surašyti 5 gyventojai. 1923 m. taip pat minimi Paraisčių vienkiemiai – 2 sodybos, 8 gyventojai. 1925 m. kaime buvo 13 šeimų – 56 gyventojai. 1933 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 96,12 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Paraisčių buvo ištremti į Sibirą 3 asmenys.

1949 m. pavasarį kaimas buvo įjungtas į Naujonių kolūkį, vėliau, stambinant ūkius, nuo 1950 m. priklausė "Paryžiaus komunos" (nuo 1962 m. – Dabužių), nuo 1976 m. – "Gintaro" kolūkiams. Šį ūkį išskaidžius nuo 1989 m. kaimas vėl priklausė Dabužių kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Dabužių miške šalia Paraisčių kaimo yra Paraisčių durpynas. Jo plotas 8,16 kv. km, durpynas driekiasi šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi. Jo vakaruose išteka Nevėžis, pietuose – Šventosios intakas Susiena. Vidurinę pelkės dalį sudaro nenusausinta žemapelkė, vidinių sausmių bendras plotas – 2,6 ha. Nenusausintų durpių sluoksnio vidutinis storis – 2,5 m, didžiausias – 8,8 m. Durpės daugiausia aukštapelkinės-kimininės, yra mišriojo, tarpinio, žemapelkinio tipo durpių. Paraisčių durpyne nuo 1970 m. durpes kasė Jonavos durpių įmonė, 1985 m. ji pagamino 8100 t durpių kraiko, dabar čia durpių gavybą vykdo uždaroji akcinė bendrovė "Poraistė".

Priklauso Dabužių parapijai. Kapinių nebuvo.

Paraisčiuose 1897 m. gimė kariškis Adolfas Zubavičius.