Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 10 kilometrų į šiaurę nuo Kavarsko. Ribojasi su Aleksandravos, Apykelių, Naujonių ir Dabužių kaimais. Per kaimą eina Troškūnų–Kavarsko vieškelis. Į šiaurės vakarus nuo kaimo driekiasi Dabužių miškas ir jame esantis Paraisčių durpynas. Per kaimą teka upė Susiena – Šventosios dešinysis intakas.

Yra 2 sodybos – 2 gyventojai (2001 m.), 7 gyventojai (2011 m.). Priklauso Dabužių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1744 m. Vilniaus vyskupijos sinodo leidinyje minimas Paraisčių kaimas. 1923 m. kaime buvo 10 sodybų – 54 gyventojai. 1923 m. taip pat minimi Paraisčių vienkiemiai – 2 sodybos, 8 gyventojai. 1925 m. kaime buvo 13 šeimų – 56 gyventojai. 1933 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 96,12 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Paraisčių buvo ištremti į Sibirą 3 asmenys.

Apie 1949 m. kaimas buvo įjungtas į Naujonių kolūkį, vėliau priklausė "Gintaro", Dabužių kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Dabužių miške šalia Paraisčių kaimo yra Paraisčių durpynas. Jo plotas 8,16 kv. km, durpynas driekiasi šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi. Jo vakaruose išteka Nevėžis, pietuose – Šventosios intakas Susiena. Vidurinę pelkės dalį sudaro nenusausinta žemapelkė, vidinių sausmių bendras plotas – 2,6 ha. Nenusausintų durpių sluoksnio vidutinis storis – 2,5 m, didžiausias – 8,8 m. Durpės daugiausia aukštapelkinės-kimininės, yra mišriojo, tarpinio, žemapelkinio tipo durpių. Paraisčių durpyne nuo 1970 m. durpes kasė Jonavos durpių įmonė, 1985 m. ji pagamino 8100 t durpių kraiko, dabar čia durpių gavybą vykdo uždaroji akcinė bendrovė "Poraistė".

Priklauso Dabužių parapijai. Kapinių nebuvo.

Paraisčiuose 1897 m. gimė kariškis Adolfas Zubavičius.