Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 2 kilometrų į rytus nuo Kavarsko. Ribojasi su Judinio ir Pajudinio kaimais, kitapus Šventosios – Kalnuočių ir Bebrūnų kaimai bei Kavarsko miestas. Įsikūręs abipus Kavarsko–Kurklių kelio. Didžiąją kaimo dalį užima Vilkatėnų miškas. Pietiniu pakraščiu teka upelis Judinys – Šventosios kairysis intakas.

Yra 7 sodybos – 13 gyventojų (2001 m.), 17 gyventojų (2011 m.). Priklauso Šerių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Pirmojo pasaulinio karo metais kaimas buvo suniokotas, sudegė dauguma jo pastatų. 1920 m. Vilkatėnuose gyveno 64 gyventojai. 1923 m. kaime buvo 14 sodybų – 87 gyventojai. 1938 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 343,82 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Vilkatėnų buvo ištremta į Sibirą 12 asmenų.

1949 m. gruodžio 17 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Auksinė varpa", vėliau priklausė "Pakeltos velėnos", iki 1965 m. – "Žalgirio" kolūkiams, 1965–1990 m. – Jakšiškio tarybiniam ūkiui, 1990–1992 m. – Šerių kolūkiui, kol 1992 m. šis ūkis iširo. Vilkatėnuose vėl privačiai ūkininkaujama.

Priklauso Kavarsko parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę.

Vilkatėnuose 1951 m. gimė pedagogė vadovė Genė Leitienė.

Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro objektas Vilkatėnų piliakalnis (objekto kodas 38561) nuo 2015 m. yra saugomas archeologijos ir kraštovaizdžio paminklas. Tai I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios gynybinės pilies vieta Šventosios upės kairiojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje, kurį iš šiaurės ir šiaurės rytų juosia gilios griovos, iš vakarų – Šventosios slėnis, o rytuose ir pietryčiuose piliakalnis pereina į gretimą aukštumą. Piliakalnis apaugęs spygliuočių mišku. Piliakalnį 2015 m. pradžioje surado biologas dr. Darius Stončius.