Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 1 kilometro į šiaurės rytus nuo Kavarsko. Ribojasi su Bebrūnų ir Dauginčių kaimais, Kavarsko viensėdžiu ir Kavarsko miestu, kitapus Šventosios Kavarsko tvenkinio – Vilkatėnai. Įsikūręs prie krašto kelio Ukmergė–Anykščiai, glaudžiasi prie Šventosios upės Kavarsko tvenkinio. Vakariniu kaimo pakraščiu teka Šunykštos upelis – Šventosios dešinysis intakas.

Yra 3 sodybos – 5 gyventojai (2001 ir 2011 m.). Priklauso Zaviesiškio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Kaimas įsikūręs kalvotame Šventosios upės terasos šlaite, nuo to ir jo vardas. Pirmojo pasaulinio karo metais kaimas buvo suniokotas, sudegė dauguma jo pastatų. XX a. vakarinėje kaimo dalyje išsiplėtė Kavarskas, pietinėje buvo išlietas Kavarsko tvenkinys. 

1949 m. rugsėjo 10 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Aukštakalnis", vėliau priklausė "Pergalės", "Laisvės", "Gintaro" kolūkiams, kol 1991 m. ūkis iširo.

Dabar Kalnuočiuose stambiausias privatus ūkis – Alberto Grigaliūno ir Paulinos Grigaliūnienės uogynų ir sodinukų ūkis.

Priklauso Kavarsko parapijai. Kapinių nebuvo. Kalnuočių kaimo teritorijoje plečiamos Kavarsko miestelio kapinės.

Kalnuočiuose 1893 m. gimė laisvės gynėjas, dukart Vyties Kryžiaus kavalierius Juozas Žukas, 1937 m. – pedagogė Danutė Marijona Usorytė.