Kaimas Kurklių seniūnijoje už 3 kilometrų į šiaurę nuo Kurklių. Ribojasi su Dūdų, Vildžiūnų, Pakalnių, Bliuvonių, Bimbų, Eglių, Antakalnių, Kališkų ir Vyliaudiškio kaimais, Vajos, Užbliuvonių viensėdžiais, Kurklių miesteliu. Įsikūręs abipus kelio Anykščiai–Kurkliai, kaimą kerta upė Virinta – Šventosios kairysis intakas.

Kaime, susiformavusiame aprėpiant visus Pavirinčių dvarus, yra 14 sodybų – 26 gyventojai (2001 m.), 33 gyventojai (2011 m.). Priklauso Kurklių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1923 m. Pavirinčių III dvare buvo 6 sodybos – 37 gyventojai. Kaimas įsikūrė greta Pavirinčių III dvaro, XX a. pradžioje priklausiusio Buikų šeimai. Dvare veikė našlės Buikienės alaus darykla, Buikų bravoro alumi būdavo prekiaujama Anykščiuose. Savininkams mirus, 1928 m. Pavirinčių III dvarą iš Izidoriaus Račkaus įsigijo Stasys Kontrimavičius, jame ir toliau veikė alaus varykla, malūnas. Paskutiniai dvaro savininkai buvo Antanas ir Stasys Kontrimavičiai, valdę 57,1 ha žemės. 1938 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet kartu su Pavirinčių III dvaru turėjo 94,3 ha žemės.

1929 m. pradėjo veikti Pavirinčių pradinė mokykla. 1931–1932 m. mokykla dirbo išnuomotose patalpose, I–IV skyriuose mokėsi 54 vaikai, mokyklos vedėja 1929–1933 m. dirbo mokytoja dirbo Silverija Kiškytė, kurią 1933 m. pakeitė Adelė Kiaunytė. 1939–1940 m. mokykloje I–IV skyriuose mokėsi 41 mokinys, mokytoja dirbo Aniceta Žentelytė. Antrojo pasaulinio karo metais iki 1944 m. rudens šios mokyklos vedėja dirbo mokytoja Aniceta Norkaitienė, vėliau šios mokyklos vedėjais dirbo mokytojai: 1944–1945 m. – Valentinas Kontrimavičius, 1945–1946 m. – Ona Paliulytė-Kancerevičienė, 1946–1949 m. – Alfonsas Vitkevičius, 1949–1950 m. – Alfonsas Sabaliauskas, 1950–1951 m. – Martynas Kulakauskas, 1951 m. rugsėjį–spalį – Anelė Steikūnienė, 1951–1952 m. – Petras Gaivelis, 1952–1970 m. – Anelė Steikūnienė. Paskutinioji šios mokyklos mokytoja buvo Chionija Marudinaitė-Jasevičienė, dirbusi mokykloje 1959–1975 m., paskutiniuosius penkerius metus – tik su vienu likusiu komplektu. Nelikus vaikų, 1975 m. Pavirinčių pradinė mokykla buvo uždaryta.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Pavirinčių buvo ištremti į Sibirą 10 asmenų.

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 24 d. veikė Anykščių apskrities Kurklių valsčiaus (vėliau – Kavarsko rajono) Pavirinčių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Kurklių apylinkės.

1949 m. balandžio 2 d. kaimas buvo įjungtas į "Gegužės 1-osios" kolūkį, vėliau priklausė "Stalino keliu", Kurklių kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Kurklių parapijai. Kapinių nebuvo.

Išlikęs buvusio Pavirinčių III dvaro bravoras, statytas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Pastatą atgavus paveldėtojams, jame veikė Pavirinčių malūnas. Dabar pastatas rekonstruojamas ir pritaikomas turizmo paslaugų veiklai.

Pavirinčių kaimo gyventojas laisvės gynėjas partizanas ir politinis kalinys Jonas Svilainis-Liūtas (g. 1920 m.) 2020 m. vasario 8 d. sulaukė 100-mečio, būdamas bene vyriausias šalyje laisvės gynėjas.