Kaimas Troškūnų seniūnijoje už 7 kilometrų į rytus nuo Troškūnų. Ribojasi su Karčių, Mažionių, Kalnuočių, Pajuostinio, Bareišių kaimais ir Gečionių viensėdžiu. Įsikūręs abipus krašto kelio Anykščiai–Panevėžys.

Yra 2 sodybos – 3 gyventojai (2001 m.), kaimas likęs negyvenamas (2011 m.). Priklauso Smėlynės seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1789 m. balandžio 22 d. sudarytame Troškūnų parapijai priklausančių dvarų, bajorkaimių, kaimelių generaliniame rejestre minimi ir Rudžionys. Rudžionių bajorkaimis su 3 bajorų sodybomis priklauso ponui Durasevičiui.

1923 m. kaime buvo 6 sodybos – 26 gyventojai. 1925 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 128,49 ha žemės.

1925 m. Karčių pradžios mokykla buvo perkelta į Rudžionių kaimą. Mokykloje veikė I–III skyriai, mokytoja dirbo Emilija Slučkaitė. 1931–1932 m. mokykla veikė išnuomotose patalpose, su I–IV skyrių mokiniais dirbo mokytoja Bronė Mačiulytė. Rudžionių pradžios mokykla veikė visą tarpukario laikotarpį. 1939–1940 m. mokykla dirbo išnuomotose patalpose, su I–IV skyriais, kuriuose mokėsi 38 vaikai, vėl dirbo mokytoja Emilija Slučkaitė-Durasevičienė – Antano Slučkos-Šarūno sesuo. Po Antrojo pasaulinio karo Rudžionių pradinė mokykla veikė iki 1975 m., kol buvo uždaryta, 1947–1975 m. joje dirbo mokytoja Aldona Antanina Vidugirytė-Tijūnonienė. Mokyklos pastatas išlikęs kaip privati sodyba, išsaugoti pavieniai želdiniai, susiformavę mokyklos veiklos laikotarpiu.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į "Pirmūno" kolūkį, paskui, stambinant ūkius, 1953–1960 m. priklausė "Pažangos" kolūkiui, nuo 1960 m. – Troškūnų tarybiniam ūkiui, "Aukštakalnio" kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Priklauso Troškūnų parapijai. Kapinių nebuvo.

1942 m. Rudžionyse gimė muzikas ir akordeono muzikos pedagogas Algis Gražys.