Alma GUDONYTĖ
  Gimimo data: 1930-12-04
Gimimo vietovė: Narbūčių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Mokslininkė pedagogė edukologė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, muziejininkė, visuomenininkė

2016-07-05   |   Spausdinti

Seneliai: Antanas Gudonis (1850–1948) – kaimo šviesuolis ir Anelė Gudonienė (1860–1945). Tėvai: Rapolas Gudonis (1899–1975) ir Adelė Žekonytė-Gudonienė (1907–1978) – valstiečiai žemdirbiai, turėję 10 hektarų žemės. Broliai: Mykolas Gudonis (1933–1990) – inžinierius, vadovas, Albinas Gudonis (g. 1942 m.) – inžinierius mechanikas ir Gediminas Gudonis (1945–1976) – inžinierius ekonomistas.

1938–1942 m. mokėsi Aulelių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, 1942–1950 m. baigė Svėdasų (Anykščių r.) vidurinę mokyklą 2-ojoje jos abiturientų laidoje. 1950–1954 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę.

1966–1969 m. A. Gudonytė tęsė studijas Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) A. Gerceno pedagoginio instituto aspirantūroje, ten 1969 m. parašė ir apsigynė disertaciją  "Suaugusių savarankiškumo ugdymo metodika mokant greitosios lietuvių kalbos sintaksės", buvo pedagogikos mokslų kandidatė, 1993 m. nostrifikuota socialinių mokslų, edukologijos daktarė.

1954–1958 m. A. Gudonytė dirbo Šilalės vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 1958–1960 m. – šios mokyklos direktore, 1960–1961 m. – Šilalės rajono švietimo skyriaus mokyklų inspektore.

1961 m. ji buvo Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto vyriausioji laborantė, 1961–1971 m. – šio instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, 1971–1991 m. – mokslinė sekretorė.

A. Gudonytė parašė ir išleido metodines knygas ir vadovėlius: "Suaugusių mokinių savarankiškumo ugdymas per gimtosios kalbos pamokas" (1972 m.), "Vientisinio sakinio sintaksė" (1972 m.), "Lietuvių kalbos pagrindai" (1973 m.), "Lietuvių kalbos pratimai vakarinių pamaininių ir neakivaizdinių vidurinių mokyklų IX klasėms" (1978 m.), pratimai X, XI klasėms (1979, 1986 m.), "Lietuvių kalbos mokymo vakarinėje mokykloje ypatumai" (1989 m.).

Ji yra vadovėlio aukštosioms mokykloms "Pedagogikos paskaitos" bendraautorė (1969 m.).

1991–2010 m., iki gyvenimo pabaigos, A. Gudonytė buvo Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus kūrėja ir direktorė. Ji taip pat buvo Lietuvos muziejų asociacijos Vadybos sekcijos narė.

1995–2003 m. ji neakivaizdžiai studijavo Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi institute.

A. Gudonytės senelė Anelė Šlapelytė buvo pedagogo ir kalbininko Jurgio Šlapelio (1879–1941) vyresnioji sesuo. M. Šlapelienės dukrai Gražutei Šlapelytei atgavus namą ir perdavus jį Vilniaus miesto savivaldybei, buvo įsteigtas M. ir J. Šlapelių namas-muziejus (1996 m.). 

A. Gudonytė įvykdė M. Šlapelienės testamentą (1970 m.) – restauravo Šlapelių namą ir jame įrengė vertingas ir skoningas ekspozicijas. Jos svetingumo dėka čia nuolat vyksta įvairūs renginiai, savo darbus nemokamai eksponuoja jaunieji Vilniaus dailininkai, kasmet vyksta po 18-20 parodų ir apie 16 renginių istorinėmis temomis. Ji pargabeno iš JAV G. Šlapelytės-Sirutienės (1909–2009) kultūrinį-istorinį palikimą, jos palaikus palaidojo Vilniaus Rasų kapinėse (2009 m.).

Dirbdama M. ir J. Šlapelių muziejuje, ji parengė ir išleido straipsnių rinkinį "Gražutė Šlapelytė-Sirutienė" (2004 m.) ir žinyną "Lietuvybės kovų verpetuose : Vilniaus ir Seinų kraštai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje" (su Nastazija Kairiūkštyte, 2009 m.), paskelbė 40 straipsnių įvairiuose moksliniuose leidiniuose, parengė kompaktines plokšteles "Ištikimi lietuviškam žodžiui. Marija ir Jurgis Šlapeliai" (2003 m.), "M. ir J. Šlapelių knygynui – 100" (2006 m.), "Marijos ir Jurgio Šlapelių archyvas" (2006 m.). 

A. Gudonytė buvo Vilniečių ainių klubo, Tėvynės pažinimo draugijos "Lietuvos deimančiukai", Vilnijos draugijos ir kitų bendruomeninių organizacijų narė.

Mirė 2010 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje. Urna su palaikais palaidota Narbūčių kaimo kapinėse šeimos kape. Giminės kapavietę ženklina juodo šlifuoto akmens paminklinė kompozicija su akmeniniu kryžiumi ir iškaltu įrašu: "Čia palaidota / Gudonių šeima / Anelė 1860–1945 / Antanas 1850–1948 / Rapolas 1899–1975 / Adelė 1907–1978 / Alma 1930–2010 / Albinas 1942–20..".