Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 7 km į rytus nuo Svėdasų. Ribojasi su Narbūčių, Liepagirių ir Utenos rajono Kušlių kaimais, Drobčiūnų bei Juodkalnio miškais.

Yra 42 sodybos – 171 gyventojas (2000 m.).

1923 m. kaime buvo 28 sodybos – 159 gyventojai. 1925 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 347,41 ha žemės.

1927 m. sausio 19 d. buvo atidaryta Aulelių pradinė mokykla, su I-III skyrių 47 vaikais dirbo mokytoja Stefanija Mikulkaitė. 1930-1931 m. Aulelių pradžios mokykloje veikė 2 komplektai, dirbo mokytojai Liuda ir Jonas Žuliai. 1939-1940 m. pradinė 2 komplektų Aulelių mokykla patalpas nuomojo, veikė I-IV skyriai, mokėsi 132 vaikai, dirbo mokytojai Elena ir Juozas Spietiniai. Prie mokyklos veikė Jaunųjų ūkininkų ratelis. Iki 1954 m. buvo pradinė mokykla, 1954-1962 m. – septynmetė, 1962-1977 m. – aštuonmetė, 1977-2004 m. – vėl tik pradinė, kol ir ji buvo uždaryta.

Auleliuose nuo XX a. vidurio veikė specialioji internatinė mokykla, nuo 2005 m. pertvarkyta į Aulelių vaikų globos namus (direktorius Vaidas Niaura, nuo 2006 m.).

Po Antrojo pasaulinio karo iš Aulelių buvo ištremti į Sibirą 3 asmenys.

Nuo 1944 m. iki 1963 m. sausio 12 d. veikė Kupiškio apskrities Svėdasų valsčiaus (vėliau – Anykščių rajono) Aulelių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Kraštų apylinkės.

1949 m. kovo 9 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Liepynas", vėliau priklausė "Laisvės", N. Chruščiovo vardo, "Naujo gyvenimo", "Aušros", Aulelių kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo. Nuo 1992 m. kaime veikia uždaroji akcinė bendrovė "Mediena" (medienos apdirbimas).

Priklauso Svėdasų parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, išlikę keletas antkapinių paminklų su metaliniais kryžiais. Kapinėse palaidoti 2 partizanai, ant jų kapų pastatyti paminkliniai atminimo kryžiai.