Juozas KATINAS
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Rimbaudas
Gimimo data: 1900-01-01
Gimimo vietovė: Griežionių k. (Lyduokių parapija, Ukmergės r.)

Trumpai:
Kunigas, švietėjas, literatas dramaturgas, politinis kalinys

2020-01-08   |   Spausdinti

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1900 m. sausio 13 d.

Tėvai: Jurgis Katinas ir Veronika ?-Katinienė – neturtingi žemdirbiai valstiečiai. Brolis Mykolas Katinas (1901–1995) – dainininkas giedotojas.

Pradinį išsilavinimą gavo namuose, paskui baigė Ukmergės valstybinę gimnaziją. 1924–1929 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Jaunystėje buvo aktyvus skautas.

1929 m. gegužės 25 d. buvo įšventintas kunigu.

1929–1932 m. J. Katinas buvo vikaras Joniškyje, 1932–1933 m. tarnavo Čekiškės (Kauno r.) Švč. Trejybės parapijoje vikaru.

1933–1939 m. jis buvo Kauno arkikatedros bazilikos vikaras, Kaune išgarsėjo kaip geras pamokslininkas, aktyviai propagavęs tikėjimo svarbą ir krikščioniškojo gyvenimo principus. Jis taip pat neslėpė savo politinių pažiūrų, viešai demonstravo palankumą tuo metu valdžios opozicijoje buvusiai Krikščionių demokratų partijai. Ji taip pat kiek laiko studijavo Kauno konservatorijoje, lavindamas balsą, vadovavo Šv. Zitos kooperatyvui, Vyčių vyrų ir mergaičių organizacijoms.

Gyvendamas Kaune, J. Katinas nuo 1936 m. reiškėsi kaip literatas, poetas ir beletristas. Viešomis publikacijomis jis debiutavo 1936 m., išleidęs teologinę moralinio pobūdžio brošiūrą "Atėjus bažnyčion", o po metų – "Beginklė auka". Jis taip pat paskelbė eilėraščių ir draminių kūrinių, pasirašydamas juos Rimbaudo slapyvardžiu. J. Katino kūrybos pagrindą sudarė populiarus krikščioniškųjų gyvenimo tiesų aiškinimas ir atvira didaktika, joje atvirai deklaruojamos esminės krikščioniškojo gyvenimo tiesos, skelbiama gėrio pergalė prieš blogį, šviesos – prieš tamsą.

J. Katino kūrybos leidiniai:

1936 m. – "Atėjus bažnyčion" (teologinė brošiūra).

1937 m. – "Beginklė auka" (teologinė brošiūra), "Išpažinties auka" (keturių veiksmų tragedija su gaidomis).

1938 m. – "Vaidilutės likimas" (2 veiksmų misterija), "Naujoji aušra" (5 veiksmų drama).

Perkeltas 1939 m. vasarą, 1939–1948 m. J. Katinas buvo Kurklių (Anykščių r.) Šv. Jurgio parapijos administratorius. Jo rūpesčiu Kurklių bažnyčios stogas buvo perdengtas cinkuota skarda. 1943 m. ant Kurklės upelio įrengęs elektros stotelę, jis įrengė pirmąjį bažnyčios apšvietimą elektra.

Vokiečių okupacijos metais jis buvo išrinktas Raudonojo Kryžiaus draugijos kasininku, rūpinosi parapijos ir bažnyčios reikalais, padėjo nukentėjusiems parapijiečiams, priglausdavo bažnyčioje likusius benamiais. Kurkliuose jis išgarsėjo jausmingais pamokslais, pasižymėjo gražiu balsu.

Vokiečių okupacijos metais kartu su Kurklių viršaičiu Jurgiu Biliūnu J. Katinas bandė išgelbėti miestelio žydus nuo pražūties, tačiau turėjo nusivilti, kai tai nepavyko.

Nujaučiant politinį persekiojimą, apie 1948 m. J. Katinas buvo kilnojamas iš vienos parapijos į kitą: trumpai tarnavo Surviliškyje (Kėdainių r.), paskui Naujojoje Žagarėje (Joniškio r.), vėl Surviliškyje.

Už aktyvią visuomeninę veiklą, už darbą savišalpos organizacijose 1948 m. spalio 7 d. J. Katinas Surviliškyje buvo suimtas, kalintas Vilniuje, apkaltintas parama sovietinės valdžios priešams. 1949 m. vasario 5 d. Ypatingasis pasitarimas nuteisė jį 25 metams nelaisvės. Išvežtas kalėti į Sibirą, 1949 m. balandžio 12 d. jis buvo įkalintas Rečlage (Komija, Rusija), kur dirbo akmens anglies šachtose, nuo 1955 m. lapkričio 13 d. kalintas Dubravlage (Mordvija, Rusija). 1956 m. liepos 14 d. J. Katinas buvo paleistas iš kalinimo vietos.
 
1956 m. vasarą grįžęs į Lietuvą nusilpusios sveikatos, jis kiek atgavo jėgas, būdamas altarista Šiaulėnuose (Radviliškio r.), paskui 1956–1959 m. tarnavo Alėjų (Raseinių r.) Švč. Trejybės parapijos klebonu, 1959–1961 m. buvo Šventybrasčio (Kėdainių r.) Kristaus Atsimainymo parapijos klebonas, 1962–1965 m. – Šiaulėnų Šv. Onos bažnyčios klebonas.

1966–1985 m., iki gyvenimo pabaigos, J. Katinas gyveno ir tarnavo Kulvoje (Jonavos r.), 1966–1983 m. buvo Kulvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčios klebonas, o senatvėje 1983–1985 m. – šios parapijos altarista.

1979 m. Kulvoje paminėjęs kunigystės 50-metį, jis buvo kunigas jubiliatas.

Visą gyvenimą pasižymėjo poetiniais gabumais, rašė eiles ir dedikacijas, jas skaitydavo iškilmingomis progomis, iki senatvės išsaugojo gerą balsą – mėgo dainuoti ir giedoti.

Mirė 1985 m. vasario 14 d. Kulvoje (Jonavos r.). Palaidotas Kulvos bažnyčios šventoriuje.