Leopoldas PRATKELIS
  Gimimo data: 1912-06-05
Gimimo vietovė: Sankt Peterburgas (Rusija)

Trumpai:
Kunigas prelatas, teologas, politinis kalinys

2016-08-11   |   Spausdinti

Tėvai: Feliksas Pratkelis – geležinkelio tarnautojas ir Veronika Mieželytė-Pratkelienė. Augo su broliu, bet šis mirė vaikystėje.

1921 m. tėvams grįžus į Lietuvą, užaugo tėvo tėviškėje Paciškių kaime (Antalieptės parapija, Zarasų r.).

1921–1925 m. mokėsi Antalieptės pradžios mokykloje, 1925–1930 m. baigė Antalieptės Švč. Jėzaus Širdies seserų progimnaziją, 1930–1931 m. – penktąją klasę Utenos gimnazijoje. 1931–1938 m. studijavo Kauno metropolijos kunigų seminarijoje ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, 1938 m. baigė studijas 12-ojoje laidoje ir įgijo teologinį išsilavinimą.

1938 m. birželio 11 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas įšventino L. Pratkelį kunigu. Kartu buvo įšventinti Povilas Ragažinskas, Jonas Krivickas, Vincentas Arlauskas, Mykolas Stonys ir kiti kunigai.

1938–1940 m. jie tarnavo vikaru Klovainiuose (Pakruojo r.), 1940–1942 m. – Pabiržėje (Biržų r.), 1942–1944 m. buvo Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaras, Panevėžio I berniukų gimnazijos ir II amatų mokyklos kapelionas, Mokslo ir meno draugijos suaugusiųjų švietimo kursų tikybos mokytojas ir kapelionas.

1944 m. Panevėžio vyskupas K. Paltarokas paskyrė L. Pratkelį Panevėžio vyskupijos kurijos kancleriu ir notaru, tačiau dėl sovietinės valdžios persekiojimo jis nebegalėjo gyventi Panevėžyje.

1945–1947 m. L. Pratkelis tarnavo Rokiškyje vikaru ir Šv. Augustino bažnyčios rektoriumi, 1947 m. buvo vikaras Šeduvoje (Radviliškio r.), paskui 1947–1950 m. buvo Rozalimo (Pakruojo r.) Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonas ir Šeduvos dekanas.

1950 m. rugpjūčio 8 d. Rozalime L. Pratkelis buvo areštuotas ir apkaltintas antisovietine veikla, laikomas kalėjimuose Lietuvoje ir 1950 m. gruodžio 9 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas dešimčiai metų kalėti. Į nuolatinę įkalinimo vietą nugabentas 1951 m. kovą, 1951–1956 m. jis buvo kalinamas Viatkos lageriuose (Pietų Komija, Rusija). 1956 m. liepos 26 d. Aukščiausiojo teismo komisijai peržiūrėjus bylą ir nusprendus, kad dvasininko kalinimas yra nepagrįstas, L. Pratkelis buvo išteisintas, jo teistumas panaikintas, o jis pats paleistas.

Grįžęs į Lietuvą, 1956–1964 m. jis tarnavo Pumpėnuose (Pasvalio r.), iš pradžių buvo vikaras, paskui – Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebonas.

1964–1966 m. jis buvo Smilgių (Panevėžio r.) Šv. Jurgio parapijos klebonas, kartu ėjo ir Šeduvos dekanato dekano pareigas.

Paskirtas 1966 m. kovo 26 d., 1966–1972 m. L. Pratkelis buvo Debeikių (Anykščių r.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas. Debeikiuose už vaikų katechizaciją prelatui ir Panevėžio kapitulos pirmininkui L. Pratkeliui buvo ruošiama baudžiamoji byla, bet parapijiečių protestai padėjo jam išvengti teismo. Tarnaudamas Debeikiuose, jis rūpinosi ir Čekonių bei Papšių kapinių koplyčiomis, rengė jose religines apeigas.

1973–1983 m., iki gyvenimo pabaigos, jis buvo Linkuvos (Pakruojo r.) Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebonas.

1957 m. vyskupo Kazimiero Paltaroko jis buvo paskirtas Panevėžio vyskupijos katedros kapitulos prelatu kustodu, 1967–1983 m., iki gyvenimo pabaigos, buvo ir Panevėžio vyskupijos kapitulos pirmininkas. Tuo metu Panevėžio vyskupija neturėjo paskirto vyskupo, todėl šios pareigos buvo aukščiausios vyskupijoje.

Daugiau kaip dešimtmetį L. Pratkelis buvo Lietuvos liturginės komisijos narys bendradarbis, jis išvertė II Vatikano susirinkimo Liturginę konstituciją (išleista 1968 m.). Iki gyvenimo pabaigos jis rūpinosi pastoraciniu darbu parapijose, ypač vaikų katechizacija, pats aktyviai ruošė vaikus Pirmajai Komunijai, globojo kunigų seminariją, buvo aktyvus blaivybės šalininkas. Jo pamokslai amžininkams įsiminė aiškia ir gilia mintimi, būdavo pritaikyti vietos ir laiko aplinkybėms.

L. Pratkelis mokėjo rusų, lenkų, vokiečių ir lotynų kalbas, buvo sukaupęs turtingą biblioteką.

Mirė 1983 m. sausio 7 d. Pakruojo ligoninėje. Palaidotas Linkuvos (Pakruojo r.) bažnyčios šventoriuje šalia  kitų kunigų. Kapą ženklina akmeninis paminklas-stela su iškaltu šlifuotu kryžiaus bareljefu ir įrašu postamente: "Prelatas / Leopoldas / Pratkelis / Panevėžio katedros kapitulos / pirmininkas, Linkuvos klebonas / 1912–1982 / Broliai seserys, būkite tvirti tikėjime, / ištvermingi maldoje, ištikimi meilėje". Kapavietę dengia šlifuoto akmens plokštė su iškalta dekoratyvia simboline kunigo rankų, laikančių aukojamą ostiją, kompozicija ir įrašu: "Jūsų sielų labui aš su džiaugsmu / viską atidaviau ir save patį / pridėjau / 2 Kor 12, 15".