ČEKONYS
  Gretimos vietovės:
ELMININKAI I (Senieji) | ILGABRADA | KALVELIAI (Debeikių) | MEDŽIUOLIAI | RAMULDAVA | SINDRIAI | STANISLAVA | ŠLAPIOS | VAJĖŠIAI | VOSGĖLIAI |

2015-12-02   |   Spausdinti

Kaimas Debeikių seniūnijoje už 7 kilometrų į vakarus nuo Debeikių. Ribojasi su Medžiuolių, Stanislavos, Kalvelių, Vajėšių, Šlapių, Elmininkų, Ilgabrados, Vosgėlių, Ramuldavos ir Sindrių kaimais. Per kaimą eina krašto kelias Anykščiai–Rokiškis ir vietinis kelias Čekonys–Debeikiai, yra jų sankryža. Šiaurės vakarinis pakraštys glaudžiasi prie Pavarių miško, šiaurinis – prie Ramuldavos girios. Per kaimą teka upelis Varius – Šventosios kairysis intakas ir kitas bevardis upelis – Variaus kairysis intakas.

Yra 51 sodyba – 165 gyventojai (2001 m.), 144 gyventojai (2011 m.), 131 gyventojas (2013 m.). Kaimas yra Čekonių seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2010 m. Čekonyse yra Liepų, O. Sedelskytės, Šilelio ir Variaus gatvės.

Čekonių kaimo senesnis pavadinimas buvo Vidugiriai, nes anuomet kaimą iš visų pusių supo miškai. Vėliau šio kaimo gyventojai ėjo baudžiavą Aknystų, Ramuldavos dvaruose. Atjojęs prievaizdas baudžiauninkus kalbindavęs lenkiškai – "Co chlopy čehali" ("ko vyrai laukiate"). Baudžiauninkai nemokėjo lenkiškai, tai tas prievaizdo "čehali" jiems skambėdavo kaip "čekani". Nuo to ir likęs kaimo pavadinimas Čekonys.

XVI a. pradžioje karalienės Bonos pradėtos Lietuvos ūkio reformos metu buvo įkurtas Čekonių kaimas. Čekonys buvo didžiausias iš dešimties Aknystų dvarui priklausiusių kaimų. 1789 m. Čekonyse buvo 139 gyventojai: 15 baudžiauninkų, 13 laisvųjų valstiečių bei 2 kampininkų šeimos. 1876 m. kaime buvo apie 36 sodybas. 1922 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 758,81 ha žemės. 1923 m. kaime buvo 47 sodybos – 268 gyventojai.

1913 m. Čekonyse buvo įsteigta dviklasė pradžios mokykla. 1925 m. ėmė veikti Čekonių pradinė mokykla. Mokyklai buvo nuomojamos patalpos iš Palioko, su I–II skyriais dirbo mokytoja Rozalija Kukarevičiūtė-Putrimienė. 1930–1931 m. mokykloje veikė II–IV skyriai, kuriuose mokėsi 37 vaikai. 1937–1938 m. čia pradėjo dirbti mokytojas Vincas Rakauskas. 1939–1940 m. Čekonių pradinė mokykla ir toliau veikė išnuomotose patalpose, kur su I–IV skyriais dirbo mokytoja Leokadija Paškūnaitė. Tuomet mokykloje mokėsi 58 vaikai. Čekonių pradinė mokykla veikė iki 2001 m., kol buvo pertvarkyta į Debeikių vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrių, o 2005 m. šis buvo uždarytas.

Nuo baudžiavos laikų kaime prie vieškelių kryžkelės stovėjo karčiama storomis iš molio drėbtomis sienomis. Karčiama priklausė Ramuldavos dvarui ir buvo išnuomuojama žydams. Kada ji buvo panaikinta, nėra žinoma.

Apie 1934–1935 m. kaime buvo įsteigtas grietinės nugriebimo punktas, kuris veikė iki 1948 m.

Tarpukario metais Čekonių kaimo žmonės buvo susibūrę į Gyvojo rožančiaus draugiją. Apie 1934–1935 m. tos draugijos nariai, surinkę pinigų, prie kelio Čekonys–Debeikiai pastatė Gyvojo rožančiaus draugijos įamžinimui skirtą akmeninį kryžių. Vėliau kryžius buvo perkeltas į kaimo kapines.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Čekonių buvo ištremta į Sibirą 20 asmenų.

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Anykščių apskrities Debeikių valsčiaus (vėliau – Anykščių rajono) Čekonių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Debeikių apylinkės.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į "Už taiką" kolūkį. Stambinant ūkius, nuo 1953 m. kovo 2 d. Čekonys priklausė "Tarybinio artojo", o nuo 1978 m. – "Ateities", Debeikių kolūkiui. 1992 m. kolūkiui iširus, 1992–1997 m. veikė Čekonių žemės ūkio bendrovė, kol ir ji buvo likviduota.

Kaime veikia Nerijaus ir Linos Bieliūnų privatus mišrios veiklos ūkis, valdantis 100 ha žemės.

Priklauso Debeikių parapijai. Senosios kaimo kapinės veikiančios, jose laidojama. Apie 1910 m. kapinės buvo aptvertos akmenine tvora, apie 1936 m. dvigubai padidintas jų plotas bei sumūryti nauji vartai. Meniškas metalines varčias nukalė kaimo kalvis Povilas Skadas. Kapinių centre yra medinė, stačiakampio formos su kryžiumi viršuje koplyčia.

Prisiminimus apie Čekonis parašė Balys Dundulis ir Teklė Sedelskytė, rankraščiai saugomi A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje.

Čekonyse 1885 m. gimė kunigas Dominykas Dundulis, 1894 m. – kariškis pulkininkas, Vyties Kryžiaus ordininkas Povilas Dundulis, 1910 m. – žurnalistas ir vertėjas Balys Dundulis, 1923 m. – muziejininkė ir literatė Ona Sedelskytė (čia ir palaidota 1970 m.), 1941 m. – rašytojas Valentinas Zaikauskas, 1949 m. – mokslininkė biologė agronomė Dalia Zarankaitė-Ambrazaitienė, 1965 m. – inžinierius ir savivaldos organizatorius Alvydas Simonavičius.