Tėvai: Simonas Bobelis (? – apie 1897) ir Uršulė Švejaitė-Bobelienė-Laukaitienė. Brolis Alfonsas Laukaitis (1902–1979) – transporto tarnautojas. Tėvui anksti mirus, o motinai vėl ištekėjus, augo su įtėviu Jurgiu Laukaičiu, bet abu tėvai netrukus mirė. Našlaičius vaikus užaugino tetos (motinos seserys) Barbora (1871–1940) ir Juzė (1877–1956) Švejaitės. Pusseserė (motinos brolio duktė)Veronika Švejytė-Dikčiuvienė (g. 1930 m.) – pedagogė, tautodailininkė.

Mokėsi Rygoje (Latvija). Įgijo batsiuvio specialybę. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę, tarnavo puskarininkiu, iš karo fronto pabėgo į Lietuvą.

1919 m. birželio 4 d. kaip puskarininkis S. Bobelis buvo pašauktas į karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir paskirtas į Ukmergės atskirąjį pėstininkų batalioną pirmosios kuopos jaunesniuoju raštininku, taip pradėjo 9 metus trukusią karinę tarnybą 8-ajame pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulke.

Nuo 1919 m. rugsėjo 1 d. jis buvo vyresnysis puskarininkis, ūkio dalies vyriausiasis raštininkas, dalyvavo kovose su bolševikais. Nuo 1920 m. vasario 1 iki kovo 15 d. jis tarnavo maitinimo valdininko padėjėju, kol baigė privalomąją karo tarnybą ir toliau liko kariuomenėje kaip laisvai samdomas kariškis, gyveno ir tarnavo Šiauliuose.

1920 m. balandžio 3 d. S. Bobelis buvo paskirtas iždininko padėjėju, nuo 1921 m. sausio 24 d. buvo karo valdininkas, 1921–1925 m. – 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko dirbtuvių ir ginklų sandėlio prižiūrėtojas. Nuo 1925 m. lapkričio 18 d. porą metų jis buvo maitinimo valdininkas.

1926 m. S. Bobelis baigė administracijos karininkų kursus prie Aukštųjų karininkų kursų, nuo 1927 m. vasario buvo karininkas – administracijos vyresnysis leitenantas.

1927 m. gegužės mėnesį už gerą ir nepriekaištingą tarnybą S. Bobelis buvo apdovanotas antrosios rūšies Vyties Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu. Pristatant šiam apdovanojimui, buvo akcentuotas jo darbštumas, ištikimybė, sumanumas ir gabumas.

Nuo 1927 m. rugpjūčio 1 d. jis buvo 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko ginklų prižiūrėtojas, kol 1928 m. birželio 6 d. pačiam prašant išleistas į atsargą kaip vyresnysis leitenantas.

1928–1935 m. jis su šeima gyveno Pagėgiuose, Giruliuose (Klaipėdos r.), o 1935–1941 m. – Palangoje, kur pasistatė šeimos namus.

1928–1929 m. S. Bobelis tarnavo Klaipėdos krašto pasienio policijos II eilės rajono viršininku, 1929–1939 m. buvo Palangos komisariato komisaras, Klaipėdos krašto pasienio policijos Klaipėdos sektoriaus viršininkas. Vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą, 1939–1940 m., iki sovietinės okupacijos, jis buvo pasienio policijos Kretingos baro viršininkas, savo namuose Palangoje įrengęs kontorą.

1929–1940 m. jis buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys.

Nepriklausomoje Lietuvoje be Vyties Kryžiaus ordino jis dar buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu (1931 m.) bei Nepriklausomybės medaliu (1928 m.).

1940 m. vasarą po sovietinės okupacijos S. Bobelis buvo perkeltas tarnauti prie sienos su Latvija, bet netrukus iš pasienio tarnybos atleistas. 1940–1941 m. jis gyveno Palangoje ir dirbo žemės ūkio kooperatyve "Talka", buvo draudimo kompanijos pastatų vertintojas.

1941 m. birželio 14 d. kaip nepatikimi naujajai valdžiai S. Bobelis ir visa jo šeima buvo suimti ir atskirai išvežti į Sibirą. S. Bobelis buvo kalinamas Rešotų lageryje (Žemutinio Ingašo r., Krasnojarsko kr., Rusija), dirbo sunkius miško ruošos darbus. Nors kaltinime buvo reikalauta jį sušaudyti, 1943 m. sausio 2 d. Ypatingasis pasitarimas jį nuteisė 10 metų kalėti už tai, kad buvo Sąjungos Vilniui vaduoti Palangos skyriaus pirmininkas ir dirbo pasienio policijoje prie Vokietijos sienos.

Buvo vedęs 1922 m., žmona Lidija Keblytė-Bobelienė (1898–1988) – medikė, 1941–1958 metų tremtinė Komijoje (Rusija). Vaikai: Raimundas Bobelis (1923–1997) – 1941–1959 metų tremtinys, elektrikas, Laimė Bobelytė-Šuško (g. 1924 m.) – 1941 m. tremtinė, likusi gyventi Komijoje, Rimvydas Bobelis (1930–2002) – 1941–1959 metų tremtinys, elektrikas-mechanikas.

Mirė 1944 m. vasario 27 d. Žemutinėje Poimoje (Rešotų lageris, Krasnojarsko kr., Rusija) nuo fizinio išsekimo. Palaidotas bendroje kalinių kapavietėje, palaidojimo vieta nežinoma.

Vyties Kryžiaus kavalieriaus Simo Bobelio gyvenimas ir nuopelnai įamžinti Viliaus Kavaliausko enciklopediniame žinyne "Lietuvos karžygiai : Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940 m.)" 1-ajame tome (2008 m.).

Skiemonyse, prie senųjų valsčiaus ir šaulių salės pastatų, įrengta atminimo lenta su akmenyje iškalta vienintelio Skiemonių krašto Lietuvos Nepriklausomybės kovų Vyties Kryžiaus kavalieriaus S. Bobelio pavarde (2019 m.).