Klemensas Blažiejus KAIRYS
  Gimimo data: 1836-02-03
Gimimo vietovė: Liudiškių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Kunigas teologas, rašytojas poetas, politinis kalinys

2016-07-11   |   Spausdinti

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1836 m. vasario 15 d.

Tėvai: Adomas Kairys-Kairiūkštis (1803–1868) – žemdirbys pasiturintis ūkininkas, siuvėjas, ir Justina Stakytė-Kairienė (apie 1805 – 1881) – žemdirbė ūkininkė. Užaugo penkių vaikų šeimoje su keturiomis seserimis. Seserys: Cecilija Kairytė (1831–1909) – kulinarė, ūkio paveldėtoja, Teklė Marijona Kairytė-Grimašauskienė (1834–1913) – žemdirbė, Ona Barbora Kairytė (1840–1915) ir Kotryna Kairytė (1849–1916) – neįgalioji rankdarbių kūrėja. Dar penki vaikai: broliai Jonas Grigas Kairys (1837–1841) ir Juozapas Kletas Kairys (1845–1846) bei seserys Ieva Uršulė Kairytė (1829–1830), Uršulė Anastazija Kairytė (1843–1854) ir Anastazija Kairytė (1847–1854) – mirė vaikystėje.

1836 m. vasario 8 d. Anykščių bažnyčioje buvo vikaro Dominyko Jablonskio pakrikštytas, tarp krikštatėvių buvo ir Skiemonių bažnyčios administratorius Vincentas Šišniauskas. 

1848–1853 m. mokėsi Ukmergės bajorų mokykloje, kur įgijo gerą humanitarinį išsilavinimą: mokėsi lenkų ir lotynų kalbų, poezijos, iškalbos, literatūros istorijos ir teorijos.

1853–1857 m. K. Kairys studijavo Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje Varniuose (Telšių r.). Ją baigęs ir atkreipęs dėmesį savo gabumais, 1857 m. buvo išsiųstas į Sankt Peterburgo (Rusija) dvasinę akademiją ir ten studijavo 1857–1861 m., studijas baigė teologijos magistro laipsniu.

1861 m. birželio 12 d. K. Kairys buvo įšventintas kunigu.

1861–1862 m. jis buvo Rokiškio parapijos vikaras, 1862–1863 m. – Kauno gimnazijos kapelionas ir tikybos mokytojas.

Gyvendamas ir dirbdamas Kaune, konfliktavo su rusų valdininkais, energingai rūpinosi atgauti katalikams uždarytą domininkonų bažnyčią. Nekreipdamas dėmesio, kad naujieji gimnazijos rūmai buvo pašventinti stačiatikių kunigo, pats rytojaus dieną pašventino visus rūmus.

Per kratą Mintaujoje (dabar – Jelgava, Latvija) pas kunigą Šatinskį buvo rastas senas K. Kairio laiškas, plačiai aprašęs Sankt Peterburgo dvasinės akademijos auklėtinių literatūrinę draugiją, kurioje aktyviai reiškėsi ir pats K. Kairys.

Carinė valdžia pasinaudojo proga įžiūrėti antivalstybinę veiklą ir K. Kairį už tai 1863 m. birželio 7 d. areštavo. Pustrečio mėnesio jis buvo išlaikytas Mintaujos kalėjime, nugabentas į Vilnių ir be teismo, vien administraciniu įsakymu kaip pavojingas valstybei asmuo buvo ištremtas už Uralo.

Studijuodamas ir vėliau K. Kairys parašė keletą romantinio pobūdžio kūrinių lietuvių ir lenkų kalba, komponavo  melodijas savo eilėms, domėjosi lietuvių bendrinės kalbos kūrimu. Jo eilėraštis "Dienelė brėkšta" vėliau virto daina.

Kunigų seminarijoje Varniuose 1856–1857 m. jis susidraugavo su Pranciškum Viksva ir Antanu Baranausku. K. Kairys suredagavo ir parengė spaudai A. Baranausko "Anykščių šilelį", kuris buvo parašytas tarmiškai.

Yra išlikęs K. Kairio lietuviškų, lenkiškų ir lotyniškų eilėraščių rinkinys "Zbiorek rymow i poezyj" ("Eilių ir poezijos rinkinėlis", 1857 m.), pradėtas kurti dar Varniuose. Jame yra 13 eilėraščių, skirtų draugams, tarp jų "Geražodis A. B. denoj Warduwiu" (A. Baranauskui) ir "Mielas Brolau Lietuwi Pranciszkej" (P. Viksvai).

Išliko ir kitas eilėraštis, skirtas A. Baranausko varduvėms, – "Tawo szindiena gražiausia diena", bei dar keli K. Kairio laiškai A. Baranauskui bei kitiems amžininkams.

Mirė 1864 m. gegužės 16 (28) d. tremtyje Verchoturjėje (Jekaterinburgo sritis, Rusija). Palaidojimo vieta nerasta.

Kūrybinis K. Kairio palikimas parengtas ir išleistas knygoje "Ant upės krašto blindelė auga" (1987 m.) ir Skirmanto Valento sudarytame rinkinyje "Klemensas Kairys. Dingę poezijos garsai : Kunigo tremtinio K. Kairio kūrybos palikimas, tyrinėjimai" (1999 m.).

Anykščių Šv. Mato bažnyčioje įrengta memorialinė lenta kunigo K. Kairio atminimui su jo bareljefu (autoriai – skulptorius Leonas Žuklys ir tautodailininkas Liudas Tarabilda, 1982 m.), medyje išpjautas tekstas: "Kunigas Klemensas / Kairys / 1835–1864 / Poetas * Gimė Anykščių pa- / rapijos Liudiškių kaime * Baigęs Pe- / terburgo dvasinę akademiją * Kuni- / gu įšventintas 1861.VI.12 * Teologijos / magistras * Vyskupo Antano Bara- / nausko draugas * Buvęs Rokiškio / bažnyčios vikaras * Kauno gimnazi- / jos kapelionas * 1863 metų sukili- / mo auka* Mirė kaip tremtinys / Verchoturjėje prie  Uralo".

Gimtajame K. Kairio Liudiškių kaime, Šaltenių sodyboje, stovėjo, kaip spėliota, XIX a. vidurio klėtelė, nuo 1990 m. susieta su kaimynystėje, kitapus kaimo kelio, gyvenusia Kairių šeima. Joje nuo 1993 m. keletą metų veikė muziejinė K. Kairio ekspozicija, vėliau perkelta į A. Baranausko klėtelės gaubtą. Apleista ir sutrešusi klėtelė 2012 m. pradžioje išardyta.