Antanas Jonas LENKEVIČIUS
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Lenkiewicz
Gimimo data: 1843-06-21
Gimimo vietovė: Žilaičių k. (Kurtuvėnų parapija, Kelmės r.)

Trumpai:
Kunigas, švietėjas

2014-09-22   |   Spausdinti

Tėvai: Konstantinas Lenkevičius ir Uršulė Gabrilavičiūtė-Lenkevičienė – dvarininkai bajorai.

1861–1865 m. studijavo Varnių kunigų seminarijoje.

1866 m. vasario 22 d. A. Lenkevičius buvo įšventintas kunigu.

1867–1875 m. jis tarnavo vikaru Kuršėnuose (Šiaulių r.), paskui metus buvo Šaukėnų (Kelmės r.) Švč. Trejybės bažnyčios administratorius, iš ten perkeltas vikaru į Gruzdžius (Šiaulių r.). 1878–1890 m. jis buvo Vidiškių (Ukmergės r.) Švč. Trejybės parapijos administratorius.

1891–1899 m. A. Lenkevičius tarnavo Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonu. Plungėje jis buvo dvaro savininko kunigaikščio Mykolo Oginskio įtakojamas ir negalėjo plėtoti veiklos, todėl buvo apkaltintas neveiklumu ir iškeltas.

Paskirtas 1899 m. pabaigoje, 1900–1907 m., iki gyvenimo pabaigos, A. Lenkevičius buvo Svėdasų (Anykščių r.) Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas. Svėdasuose jis ugdė vikarus: 1900–1901 m. – Vincentą Velžį, 1900–1907 m. – Izidorių Gudavičių.

Svėdasuose jis pasižymėjo ypatingu tvarkingumu ir punktualumu, buvo mandagus ir švelnus. Būdamas lenkiškos bajoriškos kilmės, jis niekur jos nerodė, stengdamasis prisistatyti kuo paprastesniu žmogumi, kalbėdamastik lietuviškai.

Kartu su vikaru I. Gudavičiumi jis aktyviai blaivino ir katekizavo Svėdasų parapiją, rūpinosi jos lietuvinimu, skatino kaimo žmones naujoviškai ūkininkauti. Nors jo pamaldos visuomet būdavo ypač ilgos, dvasininkas pasižymėjo ypatingu populiarumu tarp tikinčiųjų.

A. Lenkevičiaus iniciatyva bažnyčioje buvo įtaisytos durų spynos, pertvarkyta zakristija, iškasti nauji šuliniai. Jis organizavo bažnyčios vidaus remontą: paauksavo altorius, sudėjo naujas grindis, perdažė sienas, pagamino naujas klausyklas ir suolus. Jo rūpesčiu iš Žitomiro (Ukraina) atvežtos procesinės vėliavos Svėdasuose naudojamos iki šiol, taip pat atnaujinti bažnytiniai rūbai ir inventorius. Miestelyje jo iniciatyva buvo pastatyta špitolė.

Jis turėjo nemažą asmeninę biblioteką, paskatino Svėdasų vargonininką Juozą Mikuckį įkurti miestelyje pirmąjį lietuvišką knygynėlį. Jo rūpesčiu Svėdasuose 1907 m. buvo įsteigta "Saulės" draugijos mokykla. Kunigas įsteigė ir globojo Gyvojo rožančiaus broliją ir Blaivybės draugiją.

Tarnaudamas Svėdasuose, A. Lenkevičius rūpinosi pradėti naujos bažnyčios statybą, kartu su architektais paruošė jos projektą. Jis net platino atvirukus su būsimos Svėdasų šventovės atvaizdais, rinkdamas aukas jos statybai, tačiau susirgęs šio darbo nebaigė.

1907 m. vasarą kunigas tris mėnesius gydėsi Sankt Peterburge (Rusija), tačiau netekęs vilties pasveikti grįžo į Svėdasus ir oriai atsisveikino su visais parapijiečiais, juos palaimindamas. Pusę savo santaupų prieš mirtį jis paskyrė Kauno kunigų seminarijos klierikams paremti.

Laisvalaikiu augino prijaukintus paukščius – turėjo du juodvarnius, mėgo sodininkystę, daug skaitydavo.

Mirė 1907 m. rugsėjo 21 d. Svėdasuose. Palaidotas Svėdasų bažnyčios šventoriuje. Vykdant jo valią, ant kapo buvo pastatytas medinis kryžius, kuris turėjęs stovėti tol, kol žmonės jį patį prisimintų. XX a. antrojoje pusėje kryžius sunyko.