Klemensas KAROSAS
  Gimimo data: 1861-12-11
Gimimo vietovė: Vėjeliškių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Inžinierius kelininkas, vadovas

2020-12-20   |   Spausdinti

Gimimo data nustatyta pagal Anykščių parapijos krikšto metrikų įrašą. Kituose šaltiniuose nurodoma kaip gimęs 1866 m. Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1861 m. gruodžio 23 d.

Tėvai: Jonas Karosas (apie 1825 – 1899) iš Elmiškio ir Marijona Miškeliūnaitė-Karosienė (1825–1894) iš Vėjeliškių – žemdirbiai, pasiturintys ūkininkai. Užaugo trijų vaikų šeimoje su dviem broliais. Broliai: Antanas Karosas (1856–1947) – dvasininkas vyskupas ir Kazimieras Karosas (1861–1917) – gydytojas. Dar trys broliai: Kazimieras Karosas (1858 – iki 1861), Juozapas Karosas (1860–1861) ir Teofilis Karosas (1864–1865) – mirė vaikystėje. Giminaitis (pusbrolio Jono Karoso anūkas) Jonas Juodelis (1921–2006) – kunigas monsinjoras.

Baigė Šiaulių gimnaziją. Studijavo Maskvos (Rusija) Susisiekimo inžinerijos institute ir matematikos fakultete.

Nuo 1891 m. K. Karosas tarnavo susisiekimo žinyboje ir dirbo geležinkelių statybos srityje. Pirmojo pasaulinio karo metais jis dirbo plentų ir tiltų statybose, materialiai rėmė Lietuvoje gyvenusius gimines ir artimuosius.

1919 m. grįžęs į Lietuvą, jis dirbo Susisiekimo ministerijoje Vilniuje. 1920 m. K. Karosas išvyko į Žemaitiją administruoti geležinkelių, sutvarkė Požeruonų–Šiaulių ruožą.

1921–1923 m. K. Karosas buvo kelio ruožo viršininko padėjėjas, nuo 1923 m. – Klaipėdos ruožo viršininkas, Amalių–Telšių ruožo viršininkas. Tuo pačiu metu jis valdė ir tvarkė šeimos ūkį Vėjeliškių kaime, užveisė sodą ir medelyną.

1926 m. K. Karosas įsikūrė Kaune, 1926–1928 m. dirbo Plentų ir vandens kelių valdybos plentų viršininku. Paskirtas 1928 m. vasario 4 d., jis pakeitė šiose pareigose Balį Sližį ir 1928–1929 m. buvo Susisiekimo ministerijos Plentų ir vandens kelių valdybos direktorius.

1929 m. liepą išėjęs į pensiją, nuo 1929 m. iki gyvenimo pabaigos jis gyveno Vėjeliškiuose.

K. Karosas mokėjo 6 kalbas, senatvėje dar mokėsi hebrajų kalbos. Laisvalaikiu domėjosi literatūra, menu.

Vedė 1892 m., žmona Bronislava Jadvyga Brazauskaitė-Karosienė (1872–1918) iš Šlavėnų dvaro – bajorė, Gustavo Brazausko duktė. Liko našlys. Dukterys: Elena Karosaitė-Gimbutienė (1894–1982) – mokslininkė agronomė, Evelina Karosaitė (1895–1965) ir Janina Karosaitė (1904–1948) – nuskendo Indijos vandenyne, sūnus Vytautas Karosas (1907–?).

Vėl vedė 1924 m., žmona Darija Gimbutaitė-Karosienė (1896–?) – žento inžinieriaus Leonido Gimbuto (1892–1932) sesuo, 1941 m. tremtinė. Sūnus Donatas Karosas (g. 1928 m.) – 1941 m. tremtinys.

Mirė 1933 m. kovo 17 d. Kaune. Buvo palaidotas senosiose Kauno kapinėse – "Ramybės parke" prie Vytauto prospekto. XX a. viduryje šias kapines panaikinus, kapas neišlikęs.