1940–1941 m. V. Lukoševičius buvo politinis vadovas Raudonojoje armijoje, dirbo administracinį darbą Vilniuje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jis pasitraukė į Rytus, dirbo administracinį darbą Gorkyje (dabar – Žemutinis Naugardas, Rusija). 1941–1945 m. jis dirbo kolūkyje Abchazijoje (Gruzija).

1945 m. grįžęs į Lietuvą, V. Lukoševičius 1945–1947 m. dirbo Lietuvos SSR Ministrų taryboje. 1947–1949 m. jis buvo administracinis darbuotojas Klaipėdoje.

1949–1951 m. jis baigė Respublikinę aukštąją partinę mokyklą ir 1951–1954 m. dirbo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto aparate.

Nuo 1954 m. V. Lukoševičius gyveno ir dirbo Anykščiuose.

1954–1955 m. jis buvo Anykščių rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas, 1955–1962 m. – Lietuvos komunistų partijos Anykščių rajono komiteto pirmasis sekretorius. Pertvarkius administracinę struktūrą ir nuo 1962 m. pavasario panaikinus partijos Anykščių rajono komitetą, 1962–1963 m. jis buvo Lietuvos komunistų partijos Anykščių teritorinės gamybinės kolūkių ir tarybinių ūkių valdybos partinio komiteto sekretorius.

1963–1966 m. V. Lukoševičius vėl dirbo Anykščių rajono Vykdomojo komiteto pirmininku, kol 1966 m. gegužę išėjo į pensiją.

1958–1960 m. ir 1964–1966 m. jis buvo kandidatas į Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto narius, 1960–1964 m. – šio komiteto narys. 1959–1963 m. jis buvo renkamas Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos deputatu.

V. Lukoševičius buvo tautodailininkas tapytojas. Jis dalyvavo liaudies meno parodose, kur daugiausia eksponavo peizažus. Jis sukūrė peizažų Anykščių krašto motyvais: "Kelias į Niūronis", "Biliūno gryčia Niūronyse" ir kt.

Laisvalaikiu piešdavo.

Buvo vedęs, 1966 m. liko našlys. Duktė Gerda Lukoševičiūtė (g. 1946 m.) – dailininkė scenografė, dailės pedagogė.

Mirė 1994 m. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Sudervės kapinėse (23 sektorius). Kapą ženklina rusvo akmens skulptūrinis paminklas su iškaltu įrašu: "Viktoras Lukoševičius / 1907–1994".