NIŪRONYS
  Gretimos vietovės:
AŽUPIEČIAI | DUOBULĖ | GYLIAI | LATAVA | MIGDOLIŠKIS | PAANDRIONIŠKIS | PAVARĖS | SABALIŪNAI | STAKĖS | ŠEIMYNIŠKĖLIAI |

2022-08-03   |   Spausdinti

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 6 kilometrų į šiaurę nuo Anykščių. Ribojasi su Stakių, Pavarių, Šeimyniškėlių, Paandrioniškio kaimais, Duobulės viensėdžiu, kitapus Šventosios – Latavos, Sabaliūnų, Migdoliškio, Ažupiečių ir Gylių kaimai. Vakarinę kaimo pusę užima Niūronių girelė. Vakariniu ir pietiniu kaimo pakraščiu teka upė Šventoji, vakariniu – jos kairysis intakas Varius.

Yra 38 sodybos – 76 gyventojai (2001 m.), 67 gyventojai (2011 m.). Kaimas yra Niūronių seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Niūronyse yra Muziejaus, Klerkamiesčio, Žirgo ir K. Trajecko gatvės.

Senovėje šiose vietose buvo randama geležies rūdos ir gaminama lietuviška geležis. Kaip tų laikų atminimas dar XX a. pradžioje Niūronyse buvo išlikusi itin populiari ir dažna Rudokų pavardė, vėliau išvis išnykusi.

Niūronių kaimas minimas XVII a. istoriniuose šaltiniuose. Pažymima, jog 1729 m. Burbiškio palivarkui priklausė ir Niūronių kaimas, tuomet turėjęs 6 kiemus. 1923 m. kaime buvo 30 sodybų – 164 gyventojai. 1932 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet 868,40 ha žemės išdalinta 56 savininkams. Apie 1933 m. buvo įkurtas grietinės nugriebimo punktas.

1912 m. kaime buvo įkurta pirmoji pradinė mokykla. 1923 m. vėl ėmė veikti Niūronių pradžios mokykla, įsikūrusi išnuomotose patalpose. Mokykloje 1923–1925 m. su I–II skyriais dirbo mokytojas ir pirmasis šios mokyklos vedėjas Jonas Paškonis. Vėliau šios mokyklos vedėjais dirbo mokytojai: 1925–1928 m. – Hiliaras Eigėlis, 1928–1932 m. – Pranė Grinienė, vėliau – Jonas Stundžia. 1932–1933 m. nuomojamose patalpose jis dirbo jau su I–IV skyriais, 1937–1938 m. Niūronių pradinėje mokykloje mokėsi 42 mokiniai. Po Antrojo pasaulinio karo mokykla perkelta į nacionalizuotus Trajeckų namus. Šios mokyklos vedėjais dirbo mokytojai: nuo pokario iki 1961 m. – Antanas Janukėnas, 1961–1967 m. – Ona Kasinkevičienė-Zabulionienė, 1967–1970 m. – Bronislava Vanagaitė-Kežutienė, 1970–1976 m. – Janina Drobelienė. Niūronių pradinė mokykla veikė iki 1976 m., kol kaime neliko vaikų. Uždarius mokyklą, jos patalpose pradėtas kurti Arklio muziejus, buvusios mokyklos pastate dabar veikia jo Tradicinių amatų centras.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Niūronių buvo ištremti į Sibirą 34 asmenys. 1945 m. birželio 23 d. Niūronių miške Jono Biliūno-Žolyno būrio partizanai buvo užklupti NKVD kareivių. Susišaudymo metu žuvo 6 partizanai.

1949 m. pavasarį kaimas buvo įjungtas į J. Biliūno kolūkį ir jam priklausė 1949–1976 m. Kai šis kolūkis buvo sujungtas su Elmininkų bandymų stoties eksperimentiniu ūkiu, kaimas priklausė šiam ūkiui, kol jis 1992 m. buvo likviduotas. Nuo 1949 m. balandžio 2 d. iki 1976 m. kovo 4 d. Niūronys buvo J. Biliūno kolūkio centrinė gyvenvietė.

Priklauso Andrioniškio parapijai. Senosios kaimo kapinės veikiančios, jose laidojama. Niūronių kaimo kapinėse yra Lietuvos partizanų kapai – Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro objektas – laidojimo vieta (kodas L1006, nuo 2000 m.). Viena eile išdėstytuose kapuose palaidoti 6 partizanai: būrio vadas Jonas Biliūnas-Žolynas (1901–1945), Jonas Janukėnas (1925–1945), Jurgis Jakniūnas (1923–1945), Liudvikas (?–1945), Vladas Maksimavičius (1920–1945) ir Kazys Žiukas (?–1945), žuvę 1945 m. birželio 23 d., ir 3 partizanai: Boleslovas Paškonis-Balandis (1926–1946), Justinas Urbonas (1920–1946) ir nežinomas, žuvę 1946 m. vasarą. Kapinių centrinėje dalyje 1990 m. buvo pastatytas medinis kryžius Lietuvos partizanams.

Niūronių kaime yra rašytojo Jono Biliūno gimtoji sodyba-muziejus, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus padalinys. Pirmoji muziejaus ekspozicija buvo įrengta ir atidaryta 1960 m. namo šiaurinėje dalyje. Namas-muziejus nuo 1993 m. yra valstybės saugomas kultūros vertybių registro objektas (unikalus objekto kodas 10481), sodyboje taip pat yra ūkio pastatas ir rūsys, kieme 1989 m. pavasarį atstatytas kryžius (autorius – medžio drožėjas Liudas Tarabilda).  Sodybą ir jos prieigas puošia tautodailės drožiniai rašytojo kūrinių temomis: stogastulpis su rašytojo skulptūrine figūra (autorius – medžio drožėjas Stasys Karanauskas, 1976 m.), stogastulpis "Juozapota" (autorė – medžio drožėja Aleksandra Domarkienė, 1976 m.) ir kt.

Niūronių kaime, buvusios Klemenso Trajecko sodybos vietoje, veikia Arklio muziejus, įsteigtas 1977 m. rugpjūčio 18 d. ir atidarytas 1978 m. birželio 10 d. Žemės ūkio akademijos profesoriaus Petro Vasinausko (1906–1995) iniciatyva ir plečiamas iki šiol, nuo 1992 m. veikia kaip A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Etninės kultūros skyrius (vedėjas – Mindaugas Karčemarskas, nuo 2010 m.). Muziejaus ekspozicija ir veikla plėtojama jau 12 pastatų, Striukų ir Legų etnografinėse sodybose, perkeltose iš nykstančio Dauneikių kaimo, bei 2012 m. atidarytame Tradicinių amatų centre rengiamos edukacinės programos, kasmet priimama apie 20 tūkst. turistų. Gausius eksponatų rinkinius muziejui padovanojo etnografas Povilas Jurkštas, miškininkas kolekcininkas Jonas Gelaževičius (1921–1992), kalvis Petras Gurskas (g. 1926 m.), miškininkas kolekcininkas Antanas Stackevičius. Nuo 2000 m. Arklio muziejuje veikia nuolatinė medžio drožėjo Jurgio Kazlausko kūrinių ekspozicija, klėtelėje eksponuojami ir Jono Tvardausko drožiniai.

Prie muziejaus nuo 1978 m. kasmet pirmąjį birželio šeštadienį rengiamos respublikinės žirgų sporto ir tradicinės kultūros šventės "Bėk bėk, žirgeli!". Niūronyse nuo 1980 m. yra žirgynai ir hipodromas, 2019 m. jame įrengta nauja moderni danga.

Niūronių kaime 2018 m. atkurti ir pastatyti trys senųjų Anykščių krašto sakralinių paminklų pavyzdžiai: Striukų sodyboje – Anykščių kapinėse nuo 1886 m. stovėjęs ir XX a. II pusėje sunykęs stogastulpis (rekonstrukcijos autorius – Vladas Gaidys), kaimo kryžkelėje prie drožinių klėtelės – Anykščiuose prie A. Šiaučiulio sodybos buvęs 1865 m. stogastulpis (rekonstrukcijos autorius – Valdas Pelegrimas), prie upelio – XIX a. pabaigoje Anykščiuose stovėjęs koplytstulpis su Kristaus krikšto skulptūrine grupe (rekonstrukcijos autorius – Mykolas Tursa, skulptūros Dainiaus Veršelio). 2019 m. ties kaimo kelių sankryža iškilo istorinio Petro Blažio kryžiaus, nuo 1921 m. stovėjusio Kuniškiuose, tiksli kopija (rekonstrukcijos autoriai – Vytautas Taurelė ir Arnoldas Keibas, skulptūros D. Veršelio).

Niūronyse 1879 m. gimė rašytojas Jonas Biliūnas, 1888 m. – visuomenininkas, laisvės gynėjas Jurgis Biliūnas, 1901 m. – laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas Jonas Biliūnas-Žolynas ir pedagogas Antanas Janukėnas, 1932 m. – mokslininkas inžinierius mechanikas Algirdas Šermukšnis, 1934 m. – pedagogas geografijos mokytojas Apolinaras Stundžia, 1937 m. – inžinierius ekonomistas Rimantas Aloyzas Šermukšnis.