Albinas PAJARSKAS
Biografija rengiama. Rašykite el. p.: info@anykstenai.lt
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Bebas
Gimimo data: 1923-00-00
Gimimo vietovė: Jotkonių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Laisvės gynėjas, partizanų apygardos štabo viršininkas

2018-07-16   |   Spausdinti

Tėvas Steponas Pajarskas (1896–1993) – žemdirbys ūkininkas, turėjo 25 hektarus žemės, laisvės gynėjas partizanų ryšininkas. Seserys Veronika Pajarskaitė-Kriaučiūnienė (1921–?) – laisvės gynėja, partizanų ryšininkė, politinė kalinė, Vlada Pajarskaitė ir Stasė Pajarskaitė, brolis Vladas Pajarskas.

Baigė Rokiškio gimnaziją.

1945 m. vasarą A. Pajarskas pasitraukė į pogrindį, buvo Žalgirio būrio partizanas, pasirinko Bebo slapyvardį.

1949 m. gegužės 1-osios švenčių išvakarėse A. Pajarskas-Bebas dalyvavo Antano Starkaus-Montės vadovaujamoje partizanų grupėje (kartu su Jonu Lapieniu-Jokeriu ir Vytautu Lapieniu-Uosiu), kuri nugabeno miną susprogdinti Šimonių miestelio (Kupiškio r.) kultūros namų salę, kurio vyko komjaunuolių šventė. Ten žuvo vidurnaktį šešiolika jaunuolių, dar trylika buvo sunkiai sužeista.

Nuo 1949 m. vasaros jis buvo paskirtas Algimanto apygardos štabo viršininku ir šias pareigas ėjo kelis mėnesius iki žūties.

Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. Algimanto apygardos štabo bunkeryje Šimonių girioje netoli Priegodo ežero – susisprogdino apsuptas MGB 298-ojo šaulių pulko kareivių kartu su kitais 7 partizanais. Palaikai buvo užkasti žūties vietoje, vėliau perlaidoti Adomynės (Kupiškio r.) kapinėse.

1989 m. lapkričio 1 d. jo ir kitų 7 žuvusių partizanų atminimui kapinėse atidengtas paminklinis akmuo su įrašu "Žuvusiems / už Lietuvos laisvę / 1949 lapkričio 1-mą" (iniciatorius – Vladas Pajerskas). Kapavietė išgrįsta lauko rieduliais, įrengtas aštuonių akmeninių kryžių memorialas. Kapavietę ženklina akmens plokštė su iškaltais žuvusiųjų ir čia palaidotų vardais ir gimimo metais: "Algimanto apygardos partizanai / Apygardos vadas pulk. Antanas Starkus-Montė – 1919 / Štabo viršininkas pulk. leit. Albinas Pajarskas-Bebas – 1923 / Org. skyr. viršininkas kapitonas Aleksas Matelis-Audenis – 1919 / Apygardos vado adjutantas Julius Burneika-Tardytojas – 1918 / Kęstučio apygardos vado adjutantas Juozas Leškys-Algis – 1926 / Štabo partizanė Birutė Šniuolytė-Ida – 1931 / Štabo partizanė Stasė Vigėlytė-Živilė – 1926 / Partizanas Jonas Mazurevičius-Briedis – 1925".

A. Pajarskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties, 1999 m.), jam suteiktas kario savanorio statusas ir pulkininko leitenanto karinis laipsnis.

A. Pajarsko ir kitų kartu žuvusių laisvės gynėjų žūties vieta Šimonių girioje, 35 metrai į vakarus nuo Priegodo ežero, 0,82 km į pietryčius nuo kelio iš Andrioniškio į Kupiškio–Utenos kelią, 50-ajame Anykščių miškų urėdijos Svėdasų girininkijos kvartale, įtraukta į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (I66, 2000 m.) ir paženklinta aštuoniais trisieniais betoniniais kryžiais (autoriai – skulptorius Jonas Jagėla ir dizaineris Romas Navickas). Pirmajame iškaltas įrašas: "Šioje vietoje / 1949 11 01 enkavedistai / sunaikino Algimanto / apygardos štabo / Montės bunkerį. / Žuvo 7 partizanai", kiti septyni kryžiai primena septynis žuvusius kovotojus, viename iš jų iškaltas įrašas: "Albinas Pajarskas, / Stepo-Bebas, g. 1923 m. / Algimanto / apygardos štabo / viršininkas".

Prie A. Pajarsko gimtojo namo Jotkonyse įrengta atminimo lenta su įrašu: "Šiame name gyveno / Algimanto apygardos partizanų / štabo viršininkas / Albinas Pajarskas-Bebas / 1923–1949 / Algimanto apygardos partizanų / ryšininkas / Steponas Pajarskas / 1896–1993".

A. Pajarsko atminimui kiekvieną rudenį, rugsėjo pabaigoje, jo brolio Vlado Pajarsko iniciatyva Šimonių girioje rengiamas pagarbos bėgimas "Algimanto apygardos partizanų kovų takais". Pirmojo bėgimo nugalėtojais 2014 m. tapo Kotryna Vitkūnaitė (Anykščiai) ir Gytis Krivickas (Anykščiai). Bėgikai įveikia apie 10 km atstumą nuo Priegodo ežero iki Svėdasų.