Polikarpas MACIJAUSKAS
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Maciejovskis
Gimimo data: 1891-05-11

Trumpai:
Kunigas, švietėjas

2016-08-14   |   Spausdinti

Tėvai: ? Macijauskas ir Felicija Macijauskienė. Brolis Juozas Jonas Macijauskas – žemdirbys ūkininkas, sesuo Germana Macijauskaitė.

Baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją.

1914 m. gegužės 31 d. P. Macijauskas buvo įšventintas kunigu.

Pirmojo pasaulinio karo metais jis pasitraukė į Rytus, 1915–1918 m. gyveno Mogiliove (Baltarusija).

Grįžęs į Lietuvę, 1918–1919 m. P. Macijauskas trumpai buvo Anykščių Šv. Mato parapijos vikaras, talkino klebonui Juozapui Butėnui.

Nuo 1919 m. jis dirbo Kauno lenkų medicinos mokykloje tikybos mokytoju, paskui iki 1924 m. lapkričio buvo Kauno lenkų gimnazijos tikybos mokytojas.

Jis tęsė studijas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, įgijo teologijos magistro laipsnį.

1924 m. P. Macijauskas buvo paskirtas laikinuoju Kolainių (Raseinių r.) bažnyčios rektoriumi, kai į Kolainius iš Kauno persikėlė vienuolės benediktinės. Apie 1926 m. joms iš Kolainių išvykus, jis liko Kolainių klebonu ir tarnavo šioje parapijoje Antrojo pasaulinio karo metais.

P. Macijauskas yra vienas iš 159 Lietuvos dvasininkų, kurie žinomi kaip žydų gelbėtojai. Kartu su savo draugu Užvenčio gydytoju Petru Girbudu Antrojo pasaulinio karo metais jis tapo tikru žydų gelbėjimo organizatoriumi Kelmės–Užvenčio regione. Jie susitardavo su vietiniais ūkininkais, parinkdavo atokias, apaugusias medžiais sodybas, į kurias, pasikinkęs arklį, iš Šiaulių geto žydus atveždavo Alfonsas Songaila. Kartais dvasininkas nusiųsdavo žmones pas savo brolį ūkininką Juozą Joną Macijauską, gyvenusį Pakievukų kaime.

Vokiečių okupacijos metais Kolainiuose jis išgelbėjo Basią Braudienę iš Kelmės bei dar keturias moteris, pabėgusias iš Šiaulių geto: jos buvo aprengtos vienuolių drabužiais ir slapstomos nuošaliose sodybose.

Kartu su Kolainių stačiatikių dvasininku Michailu Butu P. Macijauskas paslėpė statomoje cerkvėje Sarą Olšvangaitę-Montvilienę ir jos vyrą.

Mirė 1965 m. Palaidotas Kražių bažnyčios rūsyje. Kapą dengia akmens plokštė, kurioje iškalti psalmės žodžiai: "Aš neslėpiau savo širdyje Tavo teisybės. Aš skelbiau Tavo tiesą ir tavo išganymą".

P. Macijauskas apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties, 2005 m.), jam buvo suteiktas Pasaulio Teisuolio vardas, jo vardas iškaltas Garbės sienoje Pasaulio Tautų Teisuolių sode, įkurtame Jad Vašem muziejaus teritorijoje Izraelyje (po mirties, 2005 m.). Apdovanojimai buvo perduoti kunigo dukterėčiai Jadvygai Jonušienei.