Dėdė (tėvo brolis) Bronislovas Jareckas (1908–1980) – kunigas.

1958–1962 m. mokėsi Panevėžio muzikos technikume choro dirigavimo (dėstytoja K. Dubikaitytė), 1962–1967 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje Vilniuje choro dirigavimą dėstytojo Hermano Perelšteino klasėje, įgijo choro dirigentės ir chorinių dalykų dėstytojos išsilavinimą.

1967–1972 m. S. Jareckaitė gyveno Anykščiuose ir dirbo Anykščių vaikų muzikos mokyklos mokytoja, buvo šios mokyklos choro vadovė, Anykščių rajoninių kultūros namų mišriojo choro dirigentė.

Nuo 1972 m. iki šiol S. Jareckaitė gyvena ir dirba Klaipėdoje.

1972–1993 m. ji buvo Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakulteto, Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų Mokyklinės chorvedybos katedros vyresnioji dėstytoja.

1982–1986 m. S. Jareckaitė studijavo Vilniaus universiteto aspirantūroje, parengė ir 1987 m. Vilniaus universitete apgynė kandidatinę disertaciją "Aukštesniųjų klasių mokinių estetinis ugdymas užklasinio chorinio dainavimo veikloje", 1993 m. nostrifikuota socialinių mokslų, edukologijos daktarė.

Nuo 1993 m. iki šiol S. Jareckaitė yra Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Chorvedybos ir muzikos pedagogikos katedros docentė. 1988–2004 m. ji ėjo Menų fakulteto Muzikos pedagogikos katedros vedėjos pareigas.

S. Jareckaitės mokslinių interesų kryptis – muzikinio ugdymo istorija, teorija, metodika, mokytojų rengimas.

Jis parašė ir paskelbė metodinių darbų ir per 30 mokslinių straipsnių, skaitė mokslinius pranešimus respublikinėse bei tarptautinėse konferencijose Lietuvoje (apie 30) ir užsienyje: Bratislavoje (Slovakija, 1996 m.), Daugpilyje (Latvija, 1998, 2003 ir 2005 m.), Stokholme (Švedija, 1999 m.), Slupske (Lenkija, 2003 m.) ir kitur.
 
1972–1976 m. ji buvo Klaipėdos berniukų choro "Gintarėlis" chormeisterė, 1976–1987 m. – Klaipėdos K. Donelaičio vidurinės mokyklos vyresniųjų klasių moksleivių mišriojo choro (60 dalyvių) vadovė. Chorą ji išmokė daug lietuvių ir užsienio kompozitorių sudėtingesnių kūrinių, dažnai koncertavo uostamiestyje, dainavo Vilniuje ir Rygoje. Jos vadovaujamas choras gerai pasirodė 1977 m. respublikinės moksleivių dainų šventės konkurse, 1978 m. III S. Šimkaus konkurse pelnė pirmąją vietą, prizines vietas laimėjo 1979 ir 1983 m. mokyklų chorų zoninėse ir respublikinėse varžybose. 1984 ir 1986 m. respublikiniuose "Dainų dainelės" konkursuose jos paruošti vaikinų vokalinis ansamblis ir solistai pelnė laureatų vardus.

Gyvendama Anykščiuose, S. Jareckaitė buvo Anykščių rajono dainų švenčių dirigentė, 1977, 1979, 1982 ir 1984 m. – Klaipėdos miesto moksleivių dainų švenčių dirigentė, mokyklų chorų konsultantė.

1996–1998 m. S. Jareckaitė buvo Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos pirmininkė, nuo 1998 m. – pirmininko pavaduotoja, šiuo metu – vėl pirmininkė. Nuo 1997 m. ji yra šios organizacijos laikraščio "Mūsų gaida" redakcinės kolegijos pirmininkė.

1994–1997 m. ji buvo Lietuvos muzikos mokytojų kvalifikacinės komisijos narė, nuo 1997 m. yra Muzikinio ugdymo kvalifikacinės komisijos prie Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos narė.

S. Jareckaitės moksliniai ir metodiniai leidiniai:

1985 m. – "Vadovavimo mokinių mišriam chorui ypatumai" (paskaita).

1987 m. – "Mokyklos mišraus choro organizavimas ir vadovavimas jam" (metodinės rekomendacijos).

1993 m. – "Mokinių vokalinis ugdymas" (metodinis leidinys), "Muzikinio ugdymo raidos bruožai" (metodinė medžiaga).

2006 m. – "Muzikinis ugdymas Vakarų Europoje ir Lietuvoje : teorija ir praktika nuo Antikos laikų iki XX a. pradžios" (monografija).

2009 m. – "Mokinių estetinis ugdymas choro veikla" (monografija).

2010 m. – "Šiuolaikinio muzikinio ugdymo sistemos" (mokomoji knyga, su Sandra Rimkute-Jankuviene, 2010 m.).

Ji sudarė ir redagavo kunigo Albino Pipiro atsiminimų knygą "Tikėjimu, meile, viltimi : vienos kunigystės metraštis" (2011 m.).

S. Jareckaitės biografija pateikta Boleslovo Zubricko enciklopediniame žinyne "Pasaulio lietuvių chorvedžiai" (1999 m.).