Tėvai: Antanas Niaura (po 1864 – iki 1940) ir Teodora Klimašauskaitė-Niaurienė (1865 – po 1958) – žemdirbė, 1949–1958 m. tremtinė Irkutsko srityje (Sibiras, Rusija). Augo 7 vaikų šeimoje su broliu ir penkiom seserim. Seserys: Veronika Niauraitė (1895 – po 1958) – žemdirbė, 1949–1958 m. tremtinė Irkutsko srityje, Ona Niauraitė-Veberienė (1896–?), Teklė Niauraitė, Eleonora Niauraitė-? ir Janina Niauraitė-?, brolis Petras Niaura (1906 – po 1958) – žemdirbys, 1949–1958 m. tremtinys Irkutsko srityje. Brolis Juozapas Niaura (1900–?) mirė kūdikystėje.

1898 m. birželio 21 d. Debeikių bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Vincentas Tamkevičius, krikštatėviai buvo sutuoktiniai Kazimieras ir Rozalija Perevičiai.

1919 m. gegužės 13 d. J. Niaura įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo 1-ajame pėstininkų pulke 9-ojoje kuopoje, kuriai vadovavo Povilas Dundulis, eiliniu ir dalyvavo mūšiuose prieš bolševikus ir bermontininkus.

J. Niaura pasižymėjo kautynėse su bolševikais 1919 m. rugpjūčio 25 d. ties Asavitų kaimu (Zarasų r.). Išsiųstas į žvalgybą, jis kartu su kitais žvalgais netikėtai užpuolė bolševikus ir privertė juos bėgti iš įtvirtinimų.

Už šį žygdarbį ir parodytą narsą J. Niaura 1919 m. gruodžio 9 d. buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi "Už Tėvynę" (Vyties Kryžiumi).

1920 m. pervestas į 9-ąjį pėstininkų Vytenio pulką, jis kovojo prieš lenkus. Iš šio pulko 1921 m. spalio 29 d. jis buvo paleistas neribotų atostogų ir išbrauktas iš pulko sąrašų.

Grįžęs į gimtinę, J. Niaura buvo pasamdytas bernu į Maldeikių šeimos ūkį Žažumbrio kaime (Anykščių r.), čia keletą metų gyveno ir dirbo.

1926 m. sukūręs šeimą, J. Niaura apsigyveno žmonos tėviškėje Žažumbrio viensėdyje, čia ūkininkavo 24 hektarų ūkyje. Neįstengdamas pats dirbti tiek žemės, jis visą laiką samdė pusininkus – Petrauskų šeimą, su kuriais pasidalindavo derlių ir pajamas.

1930 m. jis kreipėsi į Savanorių komisiją, prašydamas kūrėjo-savanorio statuso, bet jo negavo, nes stodamas savanoriu jau buvo šaukiamojo amžiaus, tik dar negavęs šaukimo.

Vis dėlto kaip Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis ir Vyties Kryžiaus ordininkas jis gavo apie 9  hektarus žemės Ąžuolynės viensėdyje (Anykščių r.). 1933 m. gruodžio 15 d. jis pardavė savo žemę išsimokėtinai ir naujo ūkio ten nekūrė. 1935 m. pavasarį skirstant Šaltalaukių kaimą į vienkiemius, skirstymo plane minimas šalia esantis Žažumbrio III viensėdis, kurio savininkas tuo metu buvo Jonas Niaura.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu kaip Nepriklausomybės kovų didvyris J. Niaura būdavo kviečiamas į Anykščių šventes, eidamas į iškilmes įsisegdavo ir Vyties Kryžiaus ordiną, kurį labai brangino.

Po Antrojo pasaulinio karo jo šeimos viensėdis pateko į "Anykščių šilelio" kolūkį ir visą laiką jam priklausė. J. Niaura nuo 1949 m. iki gyvenimo pabaigos buvo šio kolūkio kolūkietis, dirbo gyvulių šėriku, kol apie 1958 m. išėjo į pensiją.

Senatvę jis praleido prie savo sūnaus Keblonyse (Anykščių r.).

Amžininkų prisiminimuose išliko kaip ne itin ūkiškas, santūrus, vengiantis bet kokių reikalų su valdžia kaimo žmogus, visą gyvenimą prisiminęs ir branginęs karišką patirtį.

Susituokė 1926 m. vasario 16 d. Anykščių bažnyčioje, žmona Veronika Rukšaitė-Niaurienė (1898–1962) iš Žažumbrio – žemdirbė. Liko našlys. Šeimoje gimė šeši, bet užaugo tik du vaikai: Ona Niauraitė-Gadliauskienė (g. 1930 m.) – žemdirbė ir Jonas Niaura (1938–1987) – žemdirbys. Vaikystėje ar kūdikystėje mirė: Kazys Niaura (1928–1929),  Antanas Niaura (1932–1932), Povilas Niaura (1934–1937) – nuskendo ir Veronika Niauraitė (1940–1940).

Mirė 1974 m. balandžio 21 d. Keblonių kaime (Anykščių r.). Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse prie žmonos. Kapą iki 2016 m. ženklino betono teraco paminklas-stela su iškaltu įrašu marmurinėje lentelėje: "A+A / Niaurai / Veronika 1898–1962 / Jonas 1898–1974 / Liūdi vaikai". Po to, kai tape pačiame kape buvo palaidotas 2015 m. miręs jo žentas, kapas pertvarkytas, jį ženklina juodo ir raudono šlifuoto akmens plokščių paminklinė kompozicija, kairiojoje steloje įrašas metalinėmis raidėmis: "Niaurai / Veronika 1898–1962 / Jonas 1898–1974", dešiniojoje: "Gadliauskai / Jonas 1931–2015".

Vyties Kryžiaus kavalieriaus J. Niauros gyvenimas ir žygdarbiai įamžinti Viliaus Kavaliausko enciklopediniame žinyne "Lietuvos karžygiai : Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)" 4-ajame tome (2012 m.).