Kazimieras ŽUKAS
  Gimimo data: 1908-12-25
Gimimo vietovė: Šeškinės vs. (Pabiržės parapija, Biržų r.)

Trumpai:
Kunigas, literatas poetas, kraštotyrininkas

2014-09-15   |   Spausdinti

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1909 m. sausio 7 d.

Tėvai: Viktoras Žukas – valstietis žemdirbys, miškininkas eigulys, ir Ona Stragytė-Žukienė – valstietė žemdirbė. Augo trijų vaikų šeimoje, dar keturi mirė maži.

1908 m. gruodžio 27 d. Pabiržės bažnyčioje jį pakrikštijo kunigas Cesevičius, krikštatėviai buvo Juodelis (?) ir Emilija Jukonytė.

Augo Kirkilų kaime (Biržų r.), vaikystėje mokėsi pas kaimo daraktorių, paskui – Kirkilų pradžios mokykloje ir Biržų gimnazijoje. Mokykliniais metais pradėjo rašyti eilėraščius. 1930–1937 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. Studijuodamas toliau rašė eiles.

1937 m. K. Žukas buvo įšventintas kunigu.

Apie 1938–1939 m. jis tarnavo vikaru Vaškuose (Pasvalio r.), buvo Vaškų pavasarininkų dvasios vadas. Nuo 1939 m. pabaigos jis buvo paskirtas vikaru į Krekenavą (Panevėžio r.).

1944 m. K. Žukas trumpai buvo Andrioniškio (Anykščių r.) Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos administratorius, paskui 1944–1946 m. tarnavo Inkūnų (Anykščių r.) Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos parapijos administratoriumi. Jo rūpesčiu buvo pastatyti parapijos ūkio trobesiai.

Nuo 1962 m. iki gyvenimo pabaigos K. Žukas buvo Viekšnalių (Telšių r.) Švč. Mergelės Marijos Globos parapijos klebonas. Čia jis pasižymėjo kaip iškalbingas pamokslininkas, pats remontavo ir dažė bažnyčią, tvarkė kapines ir šventorių, pirko ir sodino medžius.

K. Žukas buvo kraštotyrininkas, važinėjo po Lietuvą, ypač po Žemaitiją su fotografu, fotografavo senkapius, piliakalnius, koplytėles, kryžius, įdomesnes sodybas ir pavienes trobas, vietas, susijusias su žymiaisiais žemaičiais, užrašinėjo žmonių pasakojimus apie senovę ir neseniai praėjusius laikus, kaupdamas visa tai, kas galėjo turėti išliekamąją vertę.

Senatvėje netekęs regėjimo ir nebegalėdamas savarankiškai pragyventi, buvo apgyvendintas Kaltinėnų (Šilalės r.) kunigų slaugos namuose.

Laisvalaikiu mėgo skaityti spaudą ir poeziją, rinko ir naudojo pamokslams patikusias citatas, augino sodą.

Amžininkų prisiminimuose išliko kaip varguolių rėmėjas, pats gyvenęs pabrėžtinai kukliai ir neturtingai.

Mirė 1992 m. gegužės 30 d. Kaltinėnuose (Šilalės r.).