Antanas ANTANĖLIS
  Gimimo data: 1863-00-00
Gimimo vietovė: Maleišių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Kunigas, švietėjas

2021-10-30   |   Spausdinti

Tėvai: Anupras Antanėlis (1829–?) ir Ona Nakutytė-Antanėlienė (1831–1892) – valstiečiai žemdirbiai. Užaugo penkių vaikų šeimoje, broliai ir seserys: Jonas Antanėlis (1860 – po 1892) – žemdirbys ūkininkas, ūkio paveldėtojas, Marcelinas Antanėlis (1862–1938), Kotryna Antanėlytė (1865–?) – mirė vaikystėje, Juozapas Antanėlis (? – po 1892), Antanina Antanėlytė-Pilkauskienė (1867 – po 1892) ir Veronika Antanėlytė (1869–?) – mirė vaikystėje. Giminaitis (brolio Marcelino anūkas) Algimantas Ignacas Stasys Antanėlis (1926–2013) – JAV lietuvių visuomenininkas.

Šeima giminiavosi su Tumais – O. Antanėlienė ir kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto motina Barbora Baltuškaitė-Tumienė (1824 – 1889 ar 1891) buvo pusseserės, abi palaidotos viename kape.

Mokėsi privačiai Liepojoje (Latvija). 1882–1887 m. studijavo Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje.

1887 m. A. Antanėlis buvo įšventintas kunigu.

1887–1891 m. jis buvo vikaras Grinkiškyje (Radviliškio r.), 1892–1893 m. – Endriejavo (Klaipėdos r.) vikaras. 1893–1896 m. A. Antanėlis tarnavo Žeimelio (Pakruojo r.) Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kuratu, buvo kunigas filialistas, 1896–1897 m. – Jokūbavo (Kretingos r.) Švč. Mergelės Marijos bažnyčios kuratu, irgi buvo kunigas filialistas. 

1897–1902 m. A. Antanėlis buvo Utenos vikaras, 1902–1903 m. – Rietavo vikaras. 

1903–1908 m., iki gyvenimo pabaigos, jis buvo Upytės (Panevėžio r.) Šv. Karolio Baromėjaus bažnyčios kunigas filialistas.

A. Antanėlis visose parapijose uoliai ėmėsi švietėjiško darbo, puoselėdamas lietuvybę. Lietuviškos spaudos draudimo laikais jis prisidėjo prie spaudos platinimo, buvo nuolatinis lietuviškų leidinių bendradarbis, daugiausia rašė "Tėvynės sarge" ir kitur.

Rašytojo ir kunigo Juozo Tumo-Vaižganto žodžiais, jo kraštietis ir antrosios eilės pusbrolis A. Antanėlis buvo "labai mokslus, tik nedaug to mokslo gavo", buvo "vargšų užtarytojas, pats niekados ponu nesidėjo".
                                
Mirė 1908 m. sausio 3 d. Upytėje. Palaidotas Upytės bažnyčios šventoriaus kapinėse. Kapą ženklina paminklinis metalinis kryžius su jo masyviame akmeniniame postamente iškaltu nykstančiu įrašu. Aptvertą kapavietę dengia juodo šlifuoto akmens plokštė su iškaltais dvasininko simboliais.

Kunigo A. Antanėlio gyvenimą aprašė jo kraštietis kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Antanėlių giminės genealogija pateikta Algimanto Antanėlio knygoje "Žalgirio" ąžuolas – Amerikos žemėje" (sudarė Vytautas Antanėlis, 2011 m.).