MALEIŠIAI
  Gretimos vietovės:
KALNIEČIAI | KRAŠTAI | KUNIGIŠKIAI I (Svėdasų) | SAVIČIŪNAI |

2015-09-20   |   Spausdinti

Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 9 km į šiaurės rytus nuo Svėdasų. Ribojasi su Kalniečių, Savičiūnų, Kraštų ir Kunigiškių I kaimais. Per kaimą teka upelis Maleiša – Jaros kairysis intakas.

Yra 8 sodybos – 6 gyventojai (2001 m.), 4 gyventojai (2011 m.). Priklauso Kunigiškių II seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Maleišių kaimas yra seniausiai minima Anykščių rajono vietovė. Kaip viena iš sėlių gyvenamų vietovių istoriniuose šaltiniuose kaimas pirmą kartą paminėtas XIII a., Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Mindaugo 1255 m. Kalavijuočių ordinui dovanotų žemių sąraše. Livonijos aktų knygose 1257, 1261 ir 1392 m. įrašuose aptinkami lotyniški Maleišių pavadinimai: Maleysine, Mallaisen, Malleyzine.

1923 m. kaime buvo 14 sodybų – 105 gyventojai, turėjo 152 ha žemės. Čia gyveno Antanėlių, Baronų, Budreikų, Dagių, Gečiūnų, Grižų, Nakučių, Ožių, Šinkūnų, Tumų, Žemaičių ir kitos šeimos.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Maleišių buvo ištremti į Sibirą 4 asmenys.

1949 m. rudenį kaimas kartu su Kunigiškių I kaimu buvo įjungtas į kolūkį "Lenino keliu", kuris buvo vis stambinamas, 1991–1992 m. vadinosi Maleišių kolūkiu, kol iširo. 1953–1989 m. šiam kolūkiui vadovavo pirmininkas Aleksandras Slavenskas – ilgiausiai Anykščių rajone dirbęs vieno ūkio vadovas.

Priklauso Svėdasų parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, likę keletas antkapinių paminklų bei kryžių.

Ties kaimo kelių sankryža pastatyta skulptūrinė kompozicija Maleišių kaimo 750-mečiui atminti (autorius – tautodailininkas Romualdas Šinkūnas, 2005 m.).

Maleišiuose yra vietinės reikšmės architektūros paminklai: XIX a. viduryje įkurta Baronų sodyba (gatvinė vienpusė, 2 paminkliniai pastatai: pirkia ir svirnas), XIX a. pabaigos Grižų sodyba (gatvinė abipusė, tipinė valakinio kaimo sodyba, 2 paminkliniai pastatai: pirkia ir svirnas), 1912–1913 m. įkurta Šinkūnų sodyba (gatvinė vienpusė, 2 paminkliniai pastatai: pirkia su svirnu ir pirtis).

Maleišių kaimo pietrytinėje dalyje yra paminklinė Juozo Tumo-Vaižganto tėviškės vieta. Šioje vietoje buvusioje sodyboje 1869 m. rašytojas gimė ir augo iki 1881 m. Neišlikusios sodybos vietoje Maleišiuose buvo pastatytas paminklas rašytojui J. Tumui-Vaižgantui (autorius – skulptorius Bernardas Bučas, 1933 m.). Čia taip pat pastatytas ąžuolinis drožinėtas stogastulpis su memorialine lenta (autorius – tautodailininkas Jonas Tvardauskas, 1979 m.) ir masyvus kryžius (autorius – tautodailininkas Romualdas Šinkūnas, 2008 m.), sodybvietė aptverta akmenų ir metalo konstrukcijos tvora (autorius – architektas Bronius Kazlauskas). Minint J. Tumo-Vaižganto 120-ąsias metines, Broniaus Kazlausko iniciatyva 1989 m. Maleišiuose buvo pasodinta ir auga 120 liepų alėja.

Šalia paminklinės sodybos yra iš kaimo laukų atgabentas didžiulis akmuo, vadinamas Juodžiaus kelmu, prie jo kuriamas Vaižganto kūrinių personažų skulptūrinis parkas – pastatyta skulptūrinė kompozicija "Vaižgantinių arka", skirta J. Tumo-Vaižganto kūrinio "Dėdės ir dėdienės" herojams (autorius – medžio drožėjas Aleksandras Tarabilda, 2011–2012 m.), akmuo paženklintas lentele su įrašu "Vaižganto "Juodžiaus kelmas" (autorius – tautodailininkas Romualdas Šinkūnas, 2015 m.).

Išleisti Vytauto Bagdono leidiniai apie Maleišius: brošiūra "Gražus tai kraštas..." (2012 m.) ir albumas "Vaižgantinių šviesa virš Malaišių" (2013 m.).

Maleišiuose 1856 m. gimė knygnešys Jonas Tumas, 1863 m. – kunigas Antanas Antanėlis, 1910 m. – laisvės gynėjas, partizanų kuopos vadas Albertas Nakutis-Viesulas, 1926 m. – visuomenininkas Algimantas Ignacas Stasys Antanėlis, 1953 m. – pedagogė mokslininkė Rimanta Grižaitė-Matlašaitienė-Adomaitienė, 1957 m. – literatė ir visuomenininkė Aldona Širvinskienė.