Tėvai: Jonas Repečka (1895–1953) ir Uršulė Birutytė-Repečkienė-Grybienė (1905–1981) – valstiečiai žemdirbiai. Augo dviejų vaikų šeimoje su vyresniuoju broliu. Brolis Karolis Repečka (1925–1955) – pedagogas, švietimo organizatorius. Tėvui mirus, o motinai sukūrus naują šeimą, augo su patėviu Jonu Grybu. Dėdė (motinos brolis) Kazys Birutis (1900 – po 1959) – laisvės gynėjas Lietuvos kariuomenės savanoris, politinis kalinys ir tremtinys.

1945 m. baigė Anykščių progimnaziją. Mokykliniais metais dalyvavo moksleivių meno saviveikloje: dainavo, šoko, vaidino. 1945–1947 m. mokėsi Ukmergės mokytojų seminarijoje, baigė ją pertvarkytą į V. Žvirblio pedagoginę mokyklą. Ten jis toliau dalyvavo meno saviveikloje – šoko tautinius šokius.

1947–1959 m. P. Repečka dirbo Kurklių (Anykščių r.) progimnazijoje, vidurinėje mokykloje matematikos mokytoju, buvo direktoriaus pavaduotojas – mokymo dalies vedėjas. Čia jis subūrė mokinius į vaikų tautinių šokių kolektyvą, su juo koncertuodavo kituose Anykščių rajono miesteliuose, dalyvavo 1957 m. Vilniuje vykusiame pirmajame respublikiniame jaunimo festivalyje, kur jo vadovaujamas kolektyvas tapo laureatu, 1960 m. respublikinėje dainų šventėje. Kurkliuose jis ugdė būsimuosius baleto šokėjus Albiną Krivicką ir Alfonsą Leonavičių, tautinių šokių šokėją Bronių Laurikėną, choreografus Zenoną Zuką ir Algį Perecką, mokė šokių būsimąjį estrados artistą Juozą Zavaliauską.

1959–1962 m. P. Repečka gyveno ir dirbo Ukmergėje, nuo 1962 m. – Vilniuje. 1962–1970 m. jis buvo Vilniaus mokyklos-internato, paskui Vilniaus 7-osios vidurinės mokyklos šokių mokytojas. Jo suburti tautinių šokių kolektyvai apžiūrose užimdavo pirmąsias vietas.

1970–1992 m. jis dirbo Vilniaus statybos technikume estetikos dėstytoju ir šokių kolektyvo (nuo 1984 m. – liaudies šokių kolektyvo "Sietuva") vadovu.   Šiame kolektyve visą laiką dalyvavo apie 50 šokėjų, ansamblis turėjo 11 tautinių rūbų komplektų, drabužius jam siuvo Kišiniovo (Moldova), Rygos (Latvija) dailės kombinatai.

Vilniaus statybos technikumo šokių kolektyvas dalyvavo Maskvos olimpiados (Rusija, 1980 m.) kultūrinėje programoje, kurioje Lietuvai atstovavo tik keturi kolektyvai, jis buvo XII pasaulio jaunimo ir studentų festivalio Maskvoje (1985 m.) programos dalyvis. Su koncertine programa kolektyvas lankėsi Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Azerbaidžane, Moldovoje, Ukrainoje, Lenkijoje, dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse.

1984 m. pabaigoje šokių ansambliui buvo suteiktas liaudies kolektyvo garbės vardas. "Sietuva" šoko ne tik lietuvių, bet ir austrų, vokiečių, visus internacionalinius Sovietų Sąjungos šokius, kurių choreografijos autorius dažniausiai buvo pats ansamblio vadovas P. Repečka.

1972 m. nuo sausio iki gegužės jis trumpai dirbo ir Vilniaus inžinerinio statybos instituto ansamblio "Vingis" meno vadovu.

1992 m. išėjęs į pensiją, P. Repečka talkino "Sietuvai", padėdamas atrinkti kandidatus į šokių kolektyvą. Nuo 1994 m. senatvę jis praleido Ukmergėje, bendravo su Kurklių kraštiečiais.

P. Repečka buvo Lietuvos respublikinių dainų švenčių baletmeisteris, Maskvos olimpiados (1980 m.) bei XII pasaulio jaunimo ir studentų festivalio (1985 m.) kultūrinės programos konsultantas.

P. Repečkai buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio kultūros darbuotojo garbės vardas (1975 m.), jis buvo apdovanotas Lietuvos SSR liaudies švietimo pirmūno ženkleliu (apie 1959 m.), Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo garbės raštu (apie 1957 m.).

Laisvalaikiu skaitė, sukaupė gausią asmeninę biblioteką, rašė eilėraščius.

Buvo viengungis.

Mirė 2005 m. lapkričio 28 d. Jasiuliškių (Ukmergės r.) pensionate. Palaidotas Kurklių kapinėse šeimos kape prie tėvų.

P. Repečkos kūrybinis palikimas ir asmeninis ikonografinis archyvas saugomi A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje Anykščiuose.