Povilas LAPEIKIS
  Gimimo data: 1940-02-15
Gimimo vietovė: Surdegis (Anykščių r.) »

Trumpai:
Pedagogas, rašytojas poetas ir publicistas

2016-05-01   |   Spausdinti

Tėvai: Petras Lapeikis (1913–1982) – bežemis valstietis, kaimo darbininkas mūrininkas, politinis kalinys ir tremtinys, ir Anelė Tamošiūnaitė-Lapeikienė (1914–1999) – padienė kaimo darbininkė. Augo vienturtis vaikas šeimoje.

1947–1954 m. baigė Surdegio (Anykščių r.) septynmetę mokyklą, 1954–1958 m. mokėsi Troškūnų (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje.

1958–1959 m. P. Lapeikis dirbo Troškūnų rajono Vykdomajame komitete sekretoriumi-mašininku. 1959–1961 m. jis mokėsi Klaipėdos pedagoginėje mokykloje, įgijo pradinių klasių mokytojo specialybę. Mokydamasis jis taip pat dirbo Klaipėdos pedagoginės mokyklos rūmų komendantu.

1961 m. P. Lapeikis dirbo Palangos miesto Kunigiškių pradinės mokyklos vedėju, 1961–1962 m. buvo Klaipėdos 5-osios vidurinės mokyklos pradinių klasių ir geografijos mokytojas, kartu neakivaizdžiai studijavo Vilniaus universitete teisę. 

1962–1965 m. jis atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje Vinicos srityje (Ukraina). Grįžęs į Lietuvą, 1965–1975 m. jis toliau gyveno ir dirbo Klaipėdoje.

1965–1974 m. jis buvo Klaipėdos 5-osios vidurinės mokyklos mokytojas, 1965–1967 m. – ir Klaipėdos miesto komjaunimo komiteto darbuotojas, 1968–1971 m. – Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininko padėjėjas, 1971–1974 m. – Valstybinių įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto komiteto pirmininkas.

Nuo 1975 m. iki šiol P. Lapeikis gyvena ir dirba Vilniuje. 

1974–1977 m. jis dirbo Lietuvos telegramų agentūroje ELTA korespondentu, 1977–1980 m. buvo Profesinių sąjungų respublikinės tarybos instruktorius, 1980–1985 m. dirbo žurnalo "Darbas ir poilsis" vyresniuoju redaktoriumi.

1977–1985 m. P. Lapeikis taip pat buvo Respublikinių profesinių kursų dėstytojas. Kartu jis neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, 1983 m. įgijo istorijos ir visuomenės mokslų mokytojo išsilavinimą.

1985–1988 m. jis dirbo Vilniaus pedagoginėje mokykloje, 1985–1986 m. buvo jos direktoriaus pavaduotojas, 1986–1988 m. – direktorius.

1988–1989 m. P. Lapeikis buvo pedagogikos ir metodikos žurnalo "Tarybinė mokykla" vyriausiasis redaktorius, pertvarkė šį leidinį ir 1989–1991 m. buvo žurnalo "Tautinė mokykla" vyriausiasis redaktorius. 1992–1994 m. jis dirbo dienraščio "Tiesa" apžvalgininku, buvo redkolegijos narys, 1994–1995 m. – dienraščio "Diena" skyriaus vedėju, toliau buvo ir redkolegijos narys.

1995–2001 m. P. Lapeikis dirbo Lietuvos Respublikos Seimo nario padėjėju. 1995–1996 m. jis taip pat buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės konsultantas, 1995–2001 m. – savaitraščio "Mūsų balsas" vyriausiasis redaktorius.

2002–2007 m. P. Lapeikis buvo savaitraščio "Opozicija" vyriausiasis redaktorius.

Nuo 2007 m. P. Lapeikis yra laisvas kūrėjas, taip pat redaguoja "Gairių" leidyklos knygas.

P. Lapeikis yra Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys. 2005 m. jam buvo suteiktas meno kūrėjo statusas.

P. Lapeikis parašė ir išleido knygas:

2000 m. – "Jaunystės trupiniai" (eilėraščiai, miniatiūros).

2001 m. – "Pasišnekėjimai ant gimtinės griuvėsių : satyra ir humoras".

2002 m. – "Lenkiu galvą išėjusiems : pro memoria" (eilėraščiai), "Viskas mano ponams" (epigramos).

2004 m. – "Rudens lašai" (lyrika, satyra, humoras).

2005 m. – "Širdis mokykloj pasilieka... : eilėraščiai, publicistika".

2006 m. – "Paliko pavasariai turtą..." (eilėraščiai, epigramos), "Tu tik viena..." (publicistika, eilėraščiai, laiškai).

2008 m. – "Kai gyvieji tampa šventaisiais : epigramos, publicistika".

2009 m. – "Dešimtas tvinksnis" (lyrika, epigramos).

2011 m. – "Tuzinas : lyrika, satyra, humoras" (eilėraščiai ir epigramos).

2012 m. – "Velnio tuzinas : politiniai anekdotai, politinės dainuškos", "Tas mielas žemės kvapas : lyrika, satyra, humoras".

2014 m. – "Aš myliu, juokiuos ir džiaugiuos : lyrika, satyra, humoras".

2016 m. – "Man niekas Tavęs neatstos" (eilėraščiai, skirti gimtajam Surdegiui ir jo bei apylinkių žmonėms).

Jis taip pat sudarė istorinės kronikos rinkinius "Nepriklausomybės žingsniai" (su Povilu Masilioniu ir Vaclovu Paulausku, 1994 m.) ir "Nepriklausomybės ir demokratijos žingsniai : 1989–1999 metų kronika" (su P. Masilioniu ir V. Paulausku, 1999 m.), autobiografinį rinkinį "Povilas Lapeikis. Kitų akimis" (interviu, recenzijos, dedikacijos ir atsiliepimai, 2010 m.).

P. Lapeikis ruošia spaudai savo ir kitų autorių knygas, redagavo vienuolika K. Banevičiaus, B. Čekanausko ir J. Misiūno, J. Digrio, K. S. Jocio, L. Lesauskienės, V. Stančiko, A. Strakšio, M. Šiurnienės, A. Urbono knygų. Jo eilėraščiai, rašiniai ir vertimai iš rusų kalbos buvo publikuoti keturiuose almanachuose ir keturiose sudarytose knygose.

P. Lapeikiui suteiktas Lietuvos nusipelniusio švietimo darbuotojo garbės vardas (1990 m.). Jis buvo paskutinis Lietuvos švietimo organizatorius, sulaukęs šio įvertinimo, kuris nuo 1990 m. nebeteikiamas.

Jis tapo Blaivybės draugijos "Baltų ainiai" publicistikos premijos laureatu (1994, 1995 m.), buvo Antano Būdvyčio publicistikos premijos laureatas (1999 m.).

Laisvalaikiu mėgsta keliauti, šokti, dainuoti, klausosi klasikinės, liaudies ir populiariosios muzikos.