Antanas PAJUODIS
  Gimimo data: 1896-11-14
Gimimo vietovė: Surdegio k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Verslininkas prekybininkas, visuomenininkas

2016-11-08   |   Spausdinti

Tėvai: Liudvikas Pajuodis (apie 1862 – 1924) ir Juozapota Paulavičiūtė-Pajuodienė (1876 – apie 1924) – žemdirbiai ūkininkai. Augo gausioje 10 vaikų šeimoje, buvo vyriausias. Broliai ir seserys: Petras Pajuodis (1901–1980) – nuo 1926 m. emigrantas Kanadoje, Domicelė Pajuodytė (1903–1920), Adelė Marija Pajuodytė-Paužienė (1904–?) – nuo 1930 m. emigrantė Kanadoje, Liudvikas Pajuodis (1905–1985) – žemdirbys ūkininkas, visuomenininkas šaulys, Jonas Pajuodis (1906–1992), Povilas Pajuodis (1908–1989) – nuo 1928 m. emigrantas Kanadoje, Konstancija Pajuodytė-Kairienė-Kantaučiūnienė (1909–1995), Juozapas Pajuodis (1912–1994), Kazimieras Pajuodis (1922–1944) – žuvo vokiečių konclageryje.

Baigė Surdegio cerkvės parapinę mokyklą. Mokėsi privačiai, taip baigė dviejų gimnazijos klasių kursą. Jaunystėje susižavėjo rusų rašytojo Levo Tolstojaus idėjomis, artimai bendravo su jų skleidėju Lietuvoje Baliu Dūda, buvo vienas iš tolstojininkų.

1920 m. A. Pajuodis buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, bet dėl pacifistinių įsitikinimų atsisakė tarnauti ir duoti priesaiką. Dėl to jis buvo suimtas ir Kariuomenės teismo nuteistas 10 metų sunkiųjų darbų kalėjimo, atimant pilietines teises. Trumpai kalintas Kupiškio kalėjime, vėliau kalėjo Panevėžio apskrities kalėjime ir Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, kol 1921 m. buvo amnestuotas ir išleistas į laisvę ir grįžo į tėviškę, dirbo šeimos ūkyje.

Mirus tėvams, 1924 m. A. Pajuodis perėmė tvarkyti šeimos ūkį, rūpinosi jaunesniaisiais broliais ir seserimis.

A. Pajuodis aktyviai dalyvavo Surdegio visuomeniniame gyvenime. Nuo 1924 m. jis buvo Ūkininkų sąjungos Surdegio skyriaus valdybos vicepirmininkas, nuo 1927 m. – Surdegio žemės ūkio draugijos valdybos narys, nuo 1929 m. – jos pirmininkas. 1927 m. jis buvo vienas iš Lietuvos centralinės galvijų kontrolės sąjungos Surdegio skyriaus steigėjų, išrinktas šio skyriaus pirmininku.

Jis buvo Surdegio pieno perdirbimo bendrovės valdybos narys, 1933–1935 m. – šios bendrovės kasininkas.

1926–1930 m. A. Pajuodis dirbo Surdegio žemės ūkio draugijos krautuvės vedėju. 1930 m. šią krautuvę uždarius, jis bandė įsidarbinti Subačiaus (Kupiškio r.) kooperatyvo parduotuvėje, o kai tai nepavyko, atidarė Surdegyje privačią įvairių prekių parduotuvę ir joje prekiavo 1930–1936 m.

1936 m. jis persikėlė į Panevėžį ir atidarė mieste manufaktūros prekių (audinių ir drabužių) parduotuvę, kuri sėkmingai veikė 1936–1940 m., konkuruodama su žydų prekybos įmonėmis.

Nuo 1937 m. A. Pajuodis buvo Lietuvos verslininkų sąjungos Panevėžio skyriaus valdybos vicepirmininkas, nuo 1938 m. – sekretorius, nuo 1939 m. – pirmininkas.

1940 m. vasarą pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu jo prekybos įmonė buvo nacionalizuota. Nuo 1941 m. A. Pajuodis dirbo Subačiaus kooperatyvo reikalų vedėju, vėliau buvo prekių žinovas.

Vokiečių okupacijos metais jis dirbo valstybinės prekybos organizacijos Li-Mi-Pa (Lietuvos Miestų Prekyba) Panevėžio skyriuje prekių žinovu. 1944 m. pabaigoje ir 1945 m. pradžioje jis buvo Panevėžio miškų kombinato statistikas, 1945–1949 m. – Panevėžio miškų pramonės ūkio Darbininkų aprūpinimo skyriaus viršininkas.

Likvidavus įmonę Panevėžyje, 1949 m. A. Pajuodis persikėlė į Vilnių, kur liko iki gyvenimo pabaigos.

1950–1952 m. jis dirbo Daugiaverslės (artelių) sąjungos parduotuvės vedėju, 1952–1959 m. buvo Vilniaus viešosios bibliotekos ūkvedys, bibliotekinis technikas, kol išėjo į pensiją.

A. Pajuodis buvo pacifistas ir laisvamanis, pasižymėjo kairiosiomis pažiūromis, visą gyvenimą išliko vegetaras ir abstinentas.

Buvo vedęs, žmona Uršulė Pempaitė-Pajuodienė (1903–1989). Sūnus Arvydas Pajuodis (1932–2016) – mokslininkas ekonomistas, duktė Alė Pajuodytė-Kairiūnienė-Pauzienė (1940–1998).

Mirė 1986 m. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.

A. Pajuodžio gyvenimas ir veikla pristatoma Osvaldo Janonio sudarytame enciklopediniame žinyne "Sudegis ir jo apylinkės : atminimo knyga" (2014 m.).