1854–1857 m. kunigystės studijas pradėjo Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje Varniuose (Telšių r.). 1857–1861 m. toliau studijavo Sankt Peterburgo (Rusija) dvasinėje akademijoje, įgijo teologijos magistro laipsnį.

Apie 1861 m. buvo įšventintas kunigu.

1861 m. rugsėjį T. Ganusauskas buvo paskirtas Panevėžio gimnazijos tikybos mokytoju ir gimnazijos kapelionu, šias pareigas ėjo 1861–1864 m. 1863 m. pavasarį jis aktyviai rėmė Panevėžio krašto sukilėlius bei į sukilimą pasukusius gimnazistus.

1863 m. pas Mintaujos vikarą kunigą Vladislovą Šatinskį per kratą buvo rasta Klemenso Kairio 1857 m. laiškų, kuriuose rašoma apie Sankt Peterburgo dvasinės akademijos klausytojų "žemaičių" organizaciją, vadinamą Baublio respublika. Rusų valdžia čia įžvelgė antivyriausybinę veiklą, todėl T. Ganusauskas buvo suimtas kaip tos organizacijos narys. Kratos metu pas jį buvo rasta 1858 m. Paryžiuje išleista lenkiška brošiūra apie politines nuotaikas Rusijoje. Dvasininkas buvo tardytas, ištremtas, bet 1864 m. rugpjūtį nuo bausmės atleistas ir paleistas.

1864–1868 m. jis buvo Kėdainių Šv. Jurgio parapijos vikaras, 1869–1880 m. – Rumšiškių (Kėdainių r.) Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas, kol 1880 m. gruodį buvo perkeltas ir 1880–1881 m. tarnavo Čekiškės (Kauno r.) Švč. Trejybės prapijos klebonu.

1881–1884 m. T. Ganusauskas buvo Kavarsko (Anykščių r.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras, talkino klebonams Pranciškui Idzeliui ir Petrui Legeckui.

Nuvykęs 1885 m. vasarą, 1885–1896 m. jis buvo Vosiliškio (Raseinių r.) Šv. Juozapo bažnyčios kuratas, kunigas filialistas. Perkeltas 1896 m. pabaigoje, 1896–1903 m., iki gyvenimo pabaigos, jis buvo Gadūnavo (Telšių r.) Švč. Jėzaus Širdies parapijos altarista vikaras.

T. Ganusauskas buvo apdovanotas vardiniu auksiniu žiedu su kryžiumi.

Mirė 1903 m. balandžio 27 d. Gadūnave (Telšių r.).