Petras LIEPA
  Gimimo data: 1886-12-02
Gimimo vietovė: Bučių k. (Naujamiesčio parapija, Panevėžio r.)

Trumpai:
Kunigas, visuomenininkas, politinis kalinys

2017-12-12   |   Spausdinti

Tėvai: Povilas Liepa (?–1934) ir Darata Ozolinš-Liepienė (?–1927). Augo keturių vaikų šeimoje, brolis Jonas Liepa (1891–1968) – laisvės gynėjas savanoris, žemdirbys ūkininkas, medikas felčeris, politinis kalinys, seserys ? Liepaitė-Kardonienė – pedagogė ir Paulina Liepaitė-Bizauskienė (1898–1989), Vasario 16-osios Akto signataro Kazio Bizausko (1893–1941) žmona, emigrantė JAV.

1907–1912 m. baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją.

1912 m. gegužės 14 d. Žemaičių vyskupas Gasparas Cirtautas Kauno arkikatedroje įšventino P. Liepą kunigu.

1912–1917 m. P. Liepa buvo Panevėžio Šv. Petro ir Povilo parapijos vikaras. 1916–1918 m. jis laikinai tarnavo Seredžiaus (Jurbarko r.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos administratoriumi, kol iš Rusijos grįžo ten Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukęs dvasininkas.

Paskirtas 1918 m. spalį, 1918–1919 m. P. Liepa buvo statomos Spitrėnų (Utenos r.) Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kuratas. Pusmetį jis rūpinosi bažnyčios ir špitolės pastatų statyba, jų inventoriaus surinkimu. P. Liepa taip pat įsteigė Rukšėnų kaime pirmąją tikrą lietuvišką mokyklą. Spitrėnuose jis pasižymėjo kaip ilgai ir kruopščiai atliekantis apeigas dvasininkas.

1919–1935 m. P. Liepa buvo Skiemonių (Anykščių r.) Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčios kuratas, Skiemonių, Miškiniškių ir Voversių pradžios mokyklų tikybos mokytojas. Skiemonyse jis pasižymėjo kaip šiurkštoko būdo, sunkiai perkalbamas, varguolių neatjaučiantis dvasininkas, dosniai rėmęs savo artimuosius. Jis puikiai tvarkė parapijos ūkį, mėgdavo medžioti, vienas pirmųjų dvasininkų Aukštaitijoje ir pirmasis skiemoniškis 1934 m. įsigijo lengvąjį automobilį ir motociklą, jais važinėjo. Skiemonyse P. Liepa suremontavo bažnyčią, įrengė vargonus, įtaisė naują varpą. Jis aktyviai organizavo jaunimą, telkdamas į katalikiškas organizacijas: būrė tretininkus, angelaičius ir pavasarininkus, pats buvo aktyvus šaulys.

1935–1945 m. jis buvo Viešintų (Anykščių r.) Šv. arkangelo Mykolo parapijos administratorius. P. Liepos rūpesčiu 1940 m. buvo suremontuotas ir nudažytas Viešintų bažnyčios vidus. Kunigas Viešintose pasižymėjo kaip geras ūkininkas, agrotechnikos žinovas, bažnyčios laukuose gaudavo gerą javų derlių, mėgo lankyti parapijiečius ir prašyti jų paremti kleboniją. 

1945 m. kovo 23 d. Viešintose jis buvo suimtas, kalintas Panevėžyje. Karo tribunolas 1945 m. rugpjūčio 31 d. nuteisė P. Liepą 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. 1945 m. rudenį jis buvo išvežtas į Karlagą (Karagandos sritis, Kazachstanas).

Mirė 1953 m. vasario 1 d. Karlage (Karagandos sritis, Kazachstanas) – žuvo po traukiniu. Palaidojimo vieta nežinoma.

Skiemonių (Anykščių r.) bažnyčios šventoriaus kapinėse prie tėvų yra jo simbolinis kapas, jį ženklina bendras šeimos paminklas – akmeninis kryžius su iškaltu įrašu: "A+A / Liepai / Darata +1927 / Povilas +1934 / Kun. / Petras / buv. Skiemonių klebonas / 1886–1953".