Beatričė GIRČIENĖ
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Mikolajūnaitė
Gimimo data: 1926-00-00
Gimimo vietovė: Kavarskas (Anykščių r.) »

Trumpai:
Mokslininkė chemikė technologė, chemijos pedagogė

2023-09-15   |   Spausdinti

Seneliai: Pranas Kuzma (1877–1943) – politikas, žurnalistas, savivaldos organizatorius, visuomenininkas, 1907–1912 m. Kauno gubernijos atstovas Rusijos Valstybės Dūmoje, ir Juzefa Grimašauskaitė-Kuzmienė. Tėvai: Justinas Mikolajūnas (?–1927) iš Raščiagalio – pedagogas pradinių klasių mokytojas ir Genovaitė Kuzmaitė-Mikolajūnienė-Andrašiūnienė (1905–1977) – pedagogė rusų kalbos ir literatūros mokytoja.

Tėvui anksti mirus ir motinai vėl ištekėjus, augo su broliais ir seserimis iš antrosios motinos  santuokos: Algimantas Sigurdas Andrašiūnas (g. 1933 m.), Dalia Andrašiūnaitė (1935–1998) – istorikė, archeologė, Rasa Andrašiūnaitė (1940–2003) – teatrologė, dramaturgė, ir Rytis Gracius Andrašiūnas (1944–2021).

Šeimai persikėlus, 1933–1940 m. augo Prienuose, mokėsi Prienų "Žiburio" gimnazijoje. 1940–1942 m. gyveno ir mokėsi Kaune, 1942–1944 m. – Utenoje. Utenos gimnazijoje 1943 m. baigusi pedagoginę klasę, 1943–1944 m. ji dirbo Medenių (Utenos r.) pradžios mokykloje mokytoja.

1944–1949 m. ji studijavo Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto (nuo 1946 m. – Kauno valstybinio universiteto) Mechaninės technologijos fakultete, įgijo chemikės technologės išsilavinimą. Studijų metais ji dalyvavo meno saviveikloje: buvo šokių ratelio narė, vaidino.

Nuo 1949 m. B. Mikolajūnaitė-Girčienė dirbo Kauno valstybinio universiteto Cheminės technologijos fakultete asistente.  1951 m. pertvarkius šį universitetą, 1951–1967 m. ji dirbo Kauno politechnikos instituto Cheminės  technologijos fakultete dėstytoja.

1956 m. Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale B. Girčienė parengė ir apsigynė disertaciją "Mangano lydinių su geležies pogrupės metalais elektronusodinimas", buvo gamtos mokslų kandidatė, 1993 m. nostrifikuota fizinių mokslų, chemijos daktarė.

Persikėlusi į Vilnių, 1967–1969 m. ji dirbo Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo Mechaninės technologijos fakultete dėstytoja. Po švietimo įstaigos pertvarkymo 1969–1989 m. ji buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) dėstytoja, docentė, kol išėjo į pensiją.

B. Girčienė parengė ir išleido mokomuosius leidinius:

1974 m. – "Iliustracijos bendrosios chemijos kursui" (su kitais autoriais).

1979 m. – "Bendrosios metalų savybės : paskaitų konspektas".

1983 m. – "Bendrosios chemijos laboratoriniai darbai ir metodiniai nurodymai (I semestras)" (su kitais autoriais, rusų kalba – 1986 m.).

1986 m. – "Bendrosios chemijos laboratoriniai darbai ir metodiniai nurodymai (II semestras)" (su kitais autoriais, ir rusų kalba).

1987 m. – "Bendroji chemija : metodiniai nurodymai neakivaizdinio skyriaus studentams 1 kontroliniam darbui atlikti" (su kitais autoriais).

1995 m. – "Chemijos laboratoriniai darbai" (su kitais autoriais).

Ištekėjusi.