Jonas MACIEJAUSKAS
  Gimimo data: 1878-07-25
Gimimo vietovė: Želvos parapija (Ukmergės r.)

Trumpai:
Kunigas prelatas, visuomenininkas, švietėjas spaudos platintojas

2015-11-05   |   Spausdinti

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1878 m. rugpjūčio 6 d.

Tėvai – dvarininkai. Užaugo su seserimi – dvaro paveldėtoja.

Tėvams persikėlus, vaikystę ir jaunystę praleido Staškūniškio dvare (Anykščių r.).

1887–1891 m. mokėsi Ukmergės pradinėje mokykloje, 1891–1894 m. baigė Liepojos (Latvija) gimnaziją. 1895–1899 m. studijavo Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje. Studijų metais J. Maciejauskas priklausė slaptai Lietuvos mylėtojų draugijai.

1901 m. sausio 25 d. jis buvo įšventintas kunigu. Pirmąsias Šv. Mišias jis aukojo Kurklių (Anykščių r.) Šv. Jurgio bažnyčioje.

1901–1902 m. J. Maciejauskas buvo vikaras Liepojoje (Latvija), 1902–1911 m. tarnavo vikaru Šiauliuose. Šiose parapijose jis būrė į savišalpos ir kitas organizacijas darbininkus, rūpinosi draudžiamos lietuviškos spaudos platinimu. Šiauliuose jo iniciatyva buvo įsteigta Šv. Juozapo darbininkų draugija, dvasininkas mokė jos narius lietuviškai rašyti. 1906 m. gruodžio pabaigoje jo iniciatyva Šiauliuose buvo surengtas lietuviškas vaidinimas "Kalėdų bernelis", sulaukęs didžiulio populiarumo. Jis organizavo pirmąjį didelį maldininkų žygį iš Šiaulių į Vilnių.

1911–1913 m. jis buvo Lapių (Kauno r.) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kuratas, kunigas filialistas.

1913 m. įkūrus Panevėžyje naują Šv. Stanislovo parapiją ir pastačius iš pradžių kleboniją su koplyčia, J. Maciejauskas 1913 m. vasario 25 d. buvo paskirtas pirmuoju jos klebonu ir šias pareigas ėjo 1913–1928 m., reguliariai laikė koplyčioje Šv. Mišias. Jis taip pat rūpinosi tęsti naujos bažnyčios – būsimosios Panevėžio katedros statybą. Tačiau jos statybos buvo nutrauktos, kai Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai konfiskavo statybines medžiagas. Vokiečiams traukiantis, 1918 m. jis perėmė jų paliekamą Panevėžio cerkvę – būsimąją Švč. Trejybės bažnyčią, ją prižiūrėjo.

1923–1928 m. J. Maciejauskas buvo ir Panevėžio dekanato dekanas. Kai 1926 m. Panevėžys tapo naujos vyskupijos centru, jis buvo išrinktas Katedros statybos vykdomojo komiteto pirmininku, atnaujino ir tęsė katedros statybą. Formuojant naująją vyskupiją, nuo 1926 m. jis buvo paskirtas Patarėjų kolegijos nariu, sinodiniu teisėju bei Turtų valdymo tarybos pirmininko patarėju. 1927 m. J. Maciejauskas buvo paskirtas pirmosios Panevėžio vyskupijos katedros kapitulos kanauninku.

Dėl ekonominės krizės Lietuvoje neįstengęs sklandžiai organizuoti Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros statybų, nepajėgęs prižiūrėti ir statybininkų darbo, 1928 m. jis pasitraukė iš pareigų ir 1928–1938 m., iki gyvenimo pabaigos, buvo Raguvos (Panevėžio r.) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas ir Raguvos dekanato dekanas. Mirus Panevėžio vyskupijos prelatams, 1929 m. J. Maciejauskas buvo paskirtas kapitulos prelatu, nuo 1935 m. buvo Panevėžio vyskupijos juridinės komisijos narys. 

Jo rūpesčiu dekoruotas Raguvos bažnyčios vidus, įvesta elektra, uždengtas naujas stogas, pastatyta ir įrengta Raguvos senelių prieglauda, statoma parapijos salė. 1931 m. jo iniciatyva, parėmus Čikagos (JAV) raguviškiams, vietoj 1915 m. išvežtųjų į Rusiją buvo  Vokietijoje įsigyti nauji bronziniai varpai: Šv. Povilas (900 kg), Šv. Jonas (450 kg) ir Šv. Teklė (100 kg). 1937 m. Raguvos kapinės buvo aptvertos mūrine tvora.

1928 m. kaip Raguvos dekanas jis pašventino naują Lėno (Ukmergės r.) Šv. Antano Paduviečio bažnyčią. 1934 m. jis organizavo Juostininkų (Anykščių r.) kaimo kapinių išplėtimą, aptvėrė jas mūrine tvora. Likus pinigų, J. Maciejausko iniciatyva juostininkiečiai nusipirko tuo metu kaip tik išardytą senąją Andrioniškio bažnyčią ir iš tos medienos pasistatė kapinių koplyčią. 

1918 m. J. Maciejauskas buvo vienas iš Panevėžio savivaldybės kūrėjų. Vėliau jis ilgą laiką buvo šio miesto tarybos narys, aktyvus visuomenininkas ir katalikiškų organizacijų rėmėjas, ugdė jaunuolius, pasirinkusius kunigystę. Išrinktas 1930 m. sausio 21 d., 1930–1931 m. jis ėjo Panevėžio miesto tarybos pirmininko pareigas. Jis buvo Lietuvos šaulių sąjungos Raguvos skyriaus Garbės šaulys.

J. Maciejauskas bendradarbiavo "Lietuvių laikraštyje", "Vienybėje", "Panevėžio balse" ir kituose to meto leidiniuose.

Mirė 1938 m. balandžio 1 d. Kaune. Palaidotas Kurklių (Anykščių r.) kapinėse prie koplyčios, šalia tėvų ir brolio. Kapą ženklina masyvus raudono akmens paminklas-kryžius su įrašu postamente: "A. A / Prelatas / J. Maciejauskas / 1878–1938".