Motina Stefanija – neturtinga žemdirbė valstietė.

1939–1945 m. paauglystėje tarnavo pas ūkininkus, ilgiausiai buvo Pelyšų I kaimo ūkininko Kazio Kadžiaus (kunigo Alfonso Kadžiaus tėvo) piemuo, paskui pusbernis, ten gyvendamas lavinosi. Baigė Antalinos (Anykščių r.) pradžios mokyklą.

Nuo 1944 m. A. Šimėnas dalyvavo laisvės gynėjų pogrindžio veikloje, iš pradžių rinkdavo šaudmenis, paskui tapo partizanų ryšininku. 1945 m. gegužę jis priėmė laisvės gynėjo priesaiką ir gavo Mikėno, paskui Lietuvninko slapyvardį, 1945–1947 m. palaikė ryšį su būrio vadu Petru Masilioniu-Napoleonu, iš Subačiaus gydytojo Černiausko pristatydavo vaistų ir tvarsliavos, rinkdavo žinias apie kariuomenės judėjimą.

Žuvus būrio vadui P. Masilioniui-Napoleonui, A. Šimėnas toliau palaikė ryšį su Vytenio ir Kęstučio būrių vadais Vytautu Greičiūnu-Daktaru ir Juozu Valoniu-Merkiu, bendradarbiavo pogrindžio laikraštėlyje "Gedimino pilis".

1948 m. rugsėjo 23 d. jis buvo suimtas, kalintas Kupiškyje, nuo spalio – Panevėžyje, 1949 m. kovą perkeltas į Vilnių. Apkaltintas antisovietine veikla, Ypatingojo pasitarimo 1949 m. vasario 5 d. jis buvo nuteistas 10 metų kalėti lageryje.

1949–1954 m. A. Šimėnas kalintas Rečlage Vorkutoje (Komija, Rusija). 1954 m. liepos 1 d. paleistas į laisvę ir neturėdamas teisės grįžti į gimtinę, A. Šimėnas dirbo Ukrainoje akmens anglies kasykloje, kiek laiko gyveno Estijoje.

Grįžęs į Lietuvą, A. Šimėnas apsigyveno Panevėžyje.

Nuo 1981 m. jis pradėjo rinkti medžiagą apie Lietuvos laisvės kovas, partizaninį sąjūdį Lietuvoje ir ypač savo gimtosiose apylinkėse. Jis susistemino Vyčio ir Algimanto apygardų partizanų veiklos dokumentinę medžiagą.

A. Šimėnas buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio skyriaus Istorinės atminties grupės vadovas. Jis įrengė ir prižiūrėjo Politinių kalinių, tremtinių ir pasipriešinimo dalyvių Panevėžio skyriaus muziejų, buvo jo muziejininkas. Jis buvo atminties paminklų partizanų žūties vietose statybos iniciatorius ir organizatorius, organizavo paminklo sukilusiems Vorkutos lagerio kaliniams statybą (1993 m.).

1990–1995 m. jis buvo Panevėžio miesto tarybos deputatas.

A. Šimėnas parašė ir išleido knygas:

1993 m. – "Vilties ir gėlos ūkanose : dokumentinė apybraiža".

1998 m. – "Kovoje dėl Lietuvos laisvės : Panevėžio-Algimanto-Vyčio apygardų partizanai".

2002 m. – "Bolševizmo byla : genocidas ir smurtas okupuotoje Lietuvoje 1940–1953 m. : (Panevėžio kraštas)".

Jo prisiminimai "Nuteistas už akių" buvo publikuoti rinkinyje "Svetimuos kraštuos. Neužgyjantys randai. Nuteistas už akių" (su Jadvyga Akelaitiene ir Algirdu Liulevičiumi, 1990 m.).

Periodikoje jis paskelbė straipsnių apie Anykščių krašto laisvės gynėjų kovas ir likimą.

A. Šimėnas buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.).

Buvo vedęs, užaugino dukterį ir sūnų.

Mirė 2019 m. sausio 1 d. Panevėžyje.