Algimantas MASIULIS
  Gimimo data: 1931-07-10
Gimimo vietovė: Surdegio k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Aktorius, publicistas memuaristas

2023-01-09   |   Spausdinti

Prosenelis Kipras Masiulis – 1863 m. sukilimo dalyvis, tremtinys. Senelis Izidorius Masiulis – knygnešys, švietėjas, visuomenininkas. Tėvai: Kęstutis Masiulis – pienininkas ir Valerija Stašytė-Masiulienė – žemdirbė. Buvo jauniausias vaikas šeimoje, augo su vyresnėmis seserimis ir broliu Gintautu Masiuliu.

Tėvams persikeliant, 1934–1940 m. augo Miežiškiuose (Panevėžio r.) ir Rietave, 1940–1944 m. – Vilniuje. Mokėsi Rietavo ir Vilniaus pradžios mokyklose. Nuo 1944 m. gyveno Subačiuje (Kupiškio r.), baigė Subačiaus progimnaziją, paskui toliau mokėsi Panevėžio gimnazijoje, 1950 m. baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija). 1948–1951 m. mokėsi ir Panevėžio dramos teatro studijoje (vadovas Juozas Miltinis), vasaromis gyveno Surdegyje pas dėdę (motinos brolį) Vladą Stašį, kur mokėsi ūkio darbų.

1948–1976 m. A. Masiulis vaidino Panevėžio dramos teatre. Nuo 1978 m. iki gyvenimo pabaigos jis buvo Kauno valstybinio dramos teatro aktorius, Lietuvos teatro sąjungos narys.
 
A. Masiulis sukūrė apie 160 vaidmenų teatro scenoje bei apie 100 vaidmenų kino filmuose, tapdamas vienu populiariausių XX a. Lietuvos aktorių.

Jis galėjo vaidinti ir lyriškos, ir aistringos prigimties personažus, mėgo improvizuoti, humoristiškai, kartais net tragikomiškai traktuoti savo personažus. Jo vaidybai buvo būdingas ryškus teatrališkumas ir vidinė ekspresija.

A. Masiulio vaidmenys Panevėžio teatre:

1945 m. – Nakutis Antano Vienuolio "Prieblandoje" (režisierius Juozas Miltinis).

1951 m. – Ivaška V. Goldfeldo "Užburtas veidrodis" (režisierius Vaclovas Blėdis).

1952 m. – Florindas Carlo Goldonio "Melagis" (režisierius Juozas Miltinis).

1953 m. – Ledu Emille Zola "Raburdeno paveldėtojai" (režisierius Juozas Miltinis).

1954 m. – Treplevas Antono Čechovo "Žuvėdra" (režisierius Juozas Miltinis), Kresalas J. Tylo "Laumės sūnus" (režisierius Vaclovas Blėdis).

1958 m. – Hepis Arthuro Millerio "Komivojažierio mirtis" (režisieriai Juozas Miltinis ir Vaclovas Blėdis).

1959 m. – Ksantas H. Fiheiredo "Lapė ir vynuogės" (režisierius Juozas Miltinis), Fadinaras E. Labiche "Šiaudinė skrybėlaitė" (režisierius Juozas Miltinis).

1960 m. – Daktaras Lvovas Antono Čechovo "Ivanovas" (režisierius Juozas Miltinis).

1961 m. – Makdufas Williamo Shakespeare "Makbetas" (režisierius Juozas Miltinis).

1964 m. – Nagulnovas Michailo Šolochovo "Pakelta velėna" (režisierius Juozas Miltinis).

1965 m. – Klitandras Jean Baptiste Poquelin-Moliere "Žoržas Dandenas" (režisierius Juozas Miltinis).

1967 m. – Julius Juozo Grušo "Pražūtingas apsvaigimas" (režisierius Vaclovas Blėdis), Ferdinandas Romualdo Lankausko "Viskas baigsis šiandien" (režisierius Juozas Miltinis).

1970 m. – Šervinskis Michailo Bulgakovo "Didysis prologas" (režisierius Juozas Miltinis).

1971 m. – Grafas Almaviva Bomarchais "Sevilijos kirpėjas" (režisierius Vaclovas Blėdis), Volponė, Leonė, Voltorė Beno Johnsono "Volponė" (režisierius Juozas Miltinis).

1973 m. – Kurtas Augusto Strindbergo "Mirties šokis" (režisierius Juozas Miltinis).

1978 m. – Personalo šefas Eglis Friedricho Durrenmatto "Frankas V" (režisierius Juozas Miltinis).

A. Masiulio vaidmenys Kauno dramos teatre:

1978 m. – Vyskupas Pandevskis Juozo Grušo "Unija" (režisierius Jonas Vaitkus).

1979 m. – Heleris Ivano Radojevo "Raudona ir ruda" (režisierius Jonas Vaitkus).

1980 m. – Gelovinis Vinco Krėvės "Šarūnas" (režisierius Jonas Vaitkus), Roslevskis Juozo Glinskio "Kingas" (režisierius Jonas Vaitkus), Dominykas Žigas Juozo Grušo "Gintarinė vila" (režisierius Gytis Padegimas), Herdalas Henriko Ibseno "Statytojas Solnesas" (režisierius Jonas Vaitkus).

1981 m. – Gustavas Augusto Strindbergo "Kreditoriai" (režisierius Gytis Padegimas).

1982 m. – Daktaras Gibsas Theodoro Wilderio "Mūsų miestelis" (režisierius Gytis Padegimas).

1983 m. – Helikonas Alberto Camus "Kaligula" (režisierius Jonas Vaitkus).

1985 m. – Gantas, Sodininkas, Ekstonas Williamo Shakespeare "Ričardas III" (režisierius Jonas Vaitkus).

1991 m. – Romulas Friedricho Durrenmatto "Romulas Didysis" (režisierius Gytis Padegimas), Gajevas Antono Čechovo "Vyšnių sodas" (režisierius Julius Dautartas).

1997 m. – Karalius Henris II Jameso Goldmano "Liūtas žiemą" (režisierius Gytis Padegimas).

2002 m. – Pitagoras Aleksejaus Dudarevo "Sąvartynas" (režisierė Neris Karpuškaitė).

2005 m. – Generolas Agathos Christie "Dešimt indėniukų" (režisieriai Gintaras Varnas ir Rokas Ramanauskas).

A. Masiulis taip pat vaidino pagrindinį vyskupo Antano Baranausko vaidmenį Anykščių kultūros centro projekte Rimanto Vanago ir Rūtos Smalskienės "AB vienetas" (2005 m.).

1956 m. A. Masiulis debiutavo kine epizodiniu karininko vaidmeniu pirmajame Lietuvos kino studijos (LKS) pilnametražiniame meniniame filme "Ignotas grįžo namo" (režisierius Aleksandras Razumnas), vėliau sukūrė apie 100 vaidmenų kine.

Svarbiausi A. Masiulio vaidmenys kine:

1956 m. – Jonas Šatas ("Skenduolis", režisierius Vytautas Žalakevičius, LKS).

1959 m. – barmenas ("Adomas nori būti žmogumi", režisierius Vytautas Žalakevičius, LKS), Vacekas ("Julius Janonis", režisieriai Balys Bratkauskas ir Vytautas Dabašinskas, LKS).

1962 m. – Kuzmickas ("Žingsniai naktį", režisierius Raimondas Vabalas, LKS).

1963 m. – Venckus ("Vienos dienos kronika", režisierius Vytautas Žalakevičius, LKS),

1965 m. – Mykolas ("Niekas nenorėjo mirti", režisierius Vytautas Žalakevičius, LKS).

1966 m. – Mečys ("Naktys be nakvynės", režisierius Algirdas Araminas, LKS), komendantas ("Svetimas vardas", kino studija "Belarusfilm"), Ferdinandas ("Jausmai", režisieriai Algirdas Dausa ir Almantas Grikevičius, LKS).

1968 m. – Vilis Švarckopfas ("Skydas ir kalavijas", kino studija "Mosfilm"), Štrumpfas ("Tėvynės sūnūs", kino studija "Uzbekfilm"), Bruksas ("Ilgoji rokiruotė", kino studija "Lenfilm").

1969 m. – kunigas ("Birželis, vasaros pradžia", režisierius Raimondas Vabalas, LKS), chirurgas ("Ave, vita", režisierius Almantas Grikevičius, LKS).

1970 m. – Gerhardas Epas ("Misija Kabule", kino studija "Lenfilm").

1971 m. – gydytojas ("Mažoji išpažintis", režisierius Algirdas Araminas, LKS), Trelonis ("Lobių sala", M. Gorkio kino studija).

1972 m. – Samilis ("Herkus Mantas", režisierius Marijonas Giedrys, LKS), Barbetas ("Ratas", kino studija "Lenfilm").

1973 m. – caro sargybos viršininkas, juokdarys ("Vargo bijosi, laimės nematysi", kino studija "Belarusfilm"), šeimininkas ("Inžinieriaus Garino žlugimas", kino studija "Lenfilm").

1975 m. – inžinierius Litovka ("Jos sūnų valanda", kino studija "Belarusfilm"), Krugeris ("Briliantai proletariato diktatūrai", kino studija "Talinfilm"), Gajus Gisbornas ("Robin Hudo strėlės", Rygos kinos studija).

1976 m. – mokytojas Krinica ("Sekmadienio naktis", kino studija "Belarusfilm").

1977 m. – Teofilis ("Mano vaikystės ruduo", režisierius Gytis Lukšas, LKS), Žilius ("Mainai", režisierius Raimondas Vabalas", LKS), Starbotlas ("Ginkluotas ir labai pavojingas", M. Gorkio kino studija), Henšelis ("Susitikimas tolimame meridiane", kino studija "Belarusfilm"), Zoldingas ("Likimas", kino studija "Mosfilm"), Kriugeris ("Sakmė apie Kovpaką", A. Dovženkos kino studija).

1978 m. – fon Erlichas ("Tvirtovė", kino studija "Moldovafilm"), Bernaras ("Švelnusis sezonas", kino studijos "Mosfilm" ir "Prodius film", Šveicarija), karininkas ("Pasigailėk mūsų", režisierius Algirdas Araminas, LKS), Abenbrotas ("Savojos" pagrobimas", M. Gorkio kino studija).

1979 m. – Stefanas Brainingas ("Bethoveno gyvenimas", telestudija "Ekran"), Šerlokas Holmsas ("Žydrasis karbunkulas", kino studija "Belarusfilm"), Puchovas ("Antarktidos apysaka", kino studija "Mosfilm"), Stiuartas ("Paskutinė medžioklė", kino studija "Lenfilm").

1980 m. – generolas ("Žaltvykslės", režisierius Gytis Lukšas, LKS), Kerbelis ("Juodasis trikampis", kino studija "Mosfilm"), Peciukonis ("Faktas", režisierius Almantas Grikevičius, LKS).

1981 m. – Bertelis ("34-as greitasis", kino studija "Mosfilm"), daktaras Šulcas ("Stipruolis", kino studija "Centrnaučfilm"), advokatas Džefersonas ("Amerikoniškoji tragedija", režisierius Marijonas Giedrys, LKS), Kukauskas ("Medaus mėnuo Amerikoje", režisierius Jonas Vaitkus, LKS), Jakimkus ("Vasara baigiasi rudenį", režisierius Gytis Lukšas, LKS).

1982 m. – pulkininkas ("Poryt vidurnaktį", kino studija "Azerbaidžanfilm"), feldmaršalas Manšteinas ("Jei priešas nepasiduoda", A. Dovženkos kino studija), princas Džonas ("Baladė apie narsųjį riterį Aivenhą", kino studija "Mosfilm"), profesorius ("Autobuso vairuotojas", kino studija "Belarusfilm").

1983 m. – Našlėnas ("Skrydis per Atlantą", režisierius Raimondas Vabalas, LKS), fon Virhofas ("Aš – darbo liaudies sūnus", Odesos kino studija), Koleris ("Europietiška istorija", kino studija "Mosfilm").

1984 m. – cirko direktorius ("Baltasis pudelis", kino studija "Centrnaučfilm"), Harry Trumanas ("Pergalė", kino studija "Mosfilm"), Benetas Hetčas ("Juodoji strėlė", kino studija "Mosfilm").

1986 m. – Baranas ("Chameleono žaidimai", režisierius Arūnas Žebriūnas, LKS).

1991 m. – Nepažįstamasis ("Veidas", režisierius Remigijus Sabulis, LKS).

2003 m. – Senelis ("Jonukas ir Grytutė", režisierius Vytautas V. Landsbergis).

2004 m. – pranciškonų vienuolis ("Kauno bliuzas", režisierius Pavelas Sanajevas).

2008 m. – Senis ("Kai aš buvau partizanas", režisierius Vytautas V. Landsbergis).

2006 m. A. Masiulis nusifilmavo A. Marcinkevičiūtės dokumentiniame filme "Laiku suspėjome pasikalbėti", kuriame užfiksuotas jo dialogas su kino režisieriumi Raimondu Vabalu, 2007 m. – estų režisieriaus Arbo Tamminsaaro dokumentinėje juostoje apie aktorius "Naciai ir blondinės". 

1983 m. XVI sąjunginiame kino festivalyje Leningrade (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) A. Masiulis buvo apdovanotas pagrindiniu prizu už geriausią aktorių ansamblį (su Vaiva Mainelyte ir Valentinu Masalskiu) filme "Vasara baigiasi rudenį".

A. Masiulis buvo daug kartų premijuotas už Lietuvos teatro geriausią sezono vyro vaidmenį.

Jis apdovanotas "Padėkos Fortūnos" statulėle "Už nuopelnus Lietuvos teatrui" (1998 m.), Kauno savivaldybės prizu "Gerumo plyta" (2003 m.), 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu už nuopelnus Kauno miestui (2006 m.),  skulptūrėle "Kauno Rampa 2006"  už vyskupo A. Baranausko vaidmenį Anykščių kultūros centro spektaklyje "AB vienetas" (2006 m.).

A. Masiuliui buvo suteikti Lietuvos nusipelniusio artisto (1974 m.), Lietuvos liaudies artisto (1981 m.) garbės vardai. Jis buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3 laipsnio ordinu – Komandoro kryžiumi (1996 m.).

Jis parašė ir išleido atsiminimų knygą "Tema: visada yra galimybė..." (2001 m.). Išleisti biografiniai leidiniai apie aktorių A. Masiulį: "Algimantas Masiulis" (1982 m.) ir "Algimantas Masiulis : teatro ir kino aktorius" (2001 m.).

A. Masiulis laisvalaikiu rašė dienoraštį, užrašinėjo kelionių įspūdžius. Jis taip pat liejo akvareles, piešė anglimi bei pastele, surengė kelias savo dailės darbų parodas. Vasarą A. Masiulis atostogaudavo kaime, žvejodavo, sudarinėdavo poezijos kompozicijas ir jas įrašydavo, klausydavosi klasikinės muzikos ir svajodavo.

Buvo vedęs 1954 m., žmona Albina Gražina Masiulienė (1929–2016) – medikė. Duktė Milda – vaistininkė. Anūkė Agnė – vaistininkė.

Mirė 2008 m. rugpjūčio 19 d. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse-panteone (2PAN kvartalas, 83 kapas) šalia  kitų teatro menininkų. Kapą ženklina akmeninis paminklas-kompozicija: antikinio stiliaus biustas ant iškilaus postamento ir antkapinės plokštės su iškaltais įrašais: vertikalioji – "Aktorius / Algimantas Masiulis / 1931–2008 / Albina Gražina Masiulienė / 1929–2016", horizontalioji – "Duok mirti, o ne žūti" (autorius – skulptorius Arūnas Sakalauskas, 2009 m.).

Lietuvos literatūros ir meno archyve sukauptas Algimanto Masiulio dokumentų asmeninis fondas (F. 255), viename jo apyraše yra 131 saugomas vienetas, dokumentai jo pateis perduoti 1973 m., fondas papildytas 2001 m.

Panevėžio Juozo Miltinio teatro fojė įrengtame dekoratyviniame pano "Išgarsinę Panevėžį" tarp kitų J. Miltinio teatro studijos auklėtinių įrašyta ir A. Masiulio pavardė.

Teatrologė Elvyra Markevičiūtė sudarė ir išleido biografinį rinkinį, skirtą aktoriaus 80-mečiui, "Algimantas Masiulis: siela po teutonų riterio šarvais" (2012 m.).