Kazimieras CICĖNAS
Biografija rengiama. Rašykite el. p.: info@anykstenai.lt
  Gimimo data: 1888-00-00
Gimimo vietovė: Augutiškės k. (Ignalinos r.)

Trumpai:
Pedagogas pradinių klasių mokytojas

2019-08-02   |   Spausdinti

Tėvai: Karolis Cicėnas ir Izabelė Cicėnienė.

Mokėsi Daugėliškio (Ignalinos  r.) dviejų klasių pradžios mokykloje.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, K. Cicėnas buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę. Jis  kovėsi karo fronte, tarnavo pulko štabe, kur bendraudamas su karininkais ir pats lavinosi. Paimtas į vokiečių nelaisvę, jis pradėjo dirbti vertėju.

1918 m. išleistas į laisvę, K. Cicėnas grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune ir baigė Kauno mokytojų seminariją, kur įsigijo mokytojo specialybę.

Iki 1926 m. jis dirbo mokytoju Šetekšnų dvare (Rokiškio r.) įrengtoje Šetekšnių pradžios mokykloje, iki 1929 m. buvo Bagdonių (Rokiškio r.) pradžios mokyklos vedėjas.

Persikėlęs į Anykščių kraštą, 1929 m. nuo kovo iki rudens K. Cicėnas buvo Netikiškių pradžios mokyklos vedėjas. 1929 m. jis pasistatė nuosavus namus Savičiūnų kaime ir į juos iš Netikiškių perkėlė mokyklą, 1929–1930 m. buvo Savičiūnų pradžios mokyklos vedėjas. 

1930–1931 m. jis dirbo Lukiškių (Rokiškio r.) pradžios mokyklos vedėju. Perkeltas 1931 m. rugsėjo 15 d., nuo 1931 m. jis toliau dirbo Savičiūnų pradžios mokyklos vedėju, paskui mokytoju. Apie 1938 m. sudegus jo namams ir mokyklai, jis persikėlė į Savičiūnų dvaro patalpas ir ten tęsė mokytojo veiklą, nuo 1939 m. vėl buvo šios mokyklos vedėjas.

Po Antrojo pasaulinio karo iki 1950 m. jis ir toliau dirbo Savičiūnų pradinės mokyklos vedėju, 1950–1951 m. buvo šios mokyklos mokytojas, kol dėl sveikatos pasitraukė iš pedagoginės veiklos.

1951 m. su šeima persikėlęs į Kauną, K. Cicėnas ten pasiliko iki gyvenimo pabaigos.

Vedė iki 1930 m., žmona Bronislava Lašaitė-Cicėnienė. Užaugino šešis vaikus: Pranas Cicėnas (g. 1941 m.), ? Cicėnaitė-? (g. 1950 m.) ir kt.

Mirė 1964 m. lapkričio ? d. Kaune. Palaidotas Kauno Eigulių kapinėse.

K. Cicėno kilmė ir veikla pristatoma Valento Šiaudinio kraštotyros leidinyje "Augutiškė arba Šiaudiniai" (2008 m.).